Kiekvieną pirmadienio rytą Jūsų finansų komandos specialistas atidaro iš „Navision“ (ar kitos senosios sistemos) eksportuotą failą ir imasi jį tvarkyti. Trys skirtingi datų formatai. Valiutų santrumpos, įsimaišiusios į skaičių laukelius. Keturiasdešimt tuščių eilučių, kur metaduomenys iškreipia duomenų masyvą. Skaičiai yra, bet kol kas jų naudoti negalima.
Taigi Jūsų darbuotojas – tas pats, kurį pasamdėte finansų analizei, – kas savaitę pirmąsias dvi valandas skiria skaičiuoklei tvarkyti. Ne duomenims interpretuoti, ne rizikoms identifikuoti, o tvarkymui. Rankiniu būdu. Ir taip kas savaitę.
Tai – rankinio darbo mokestis. Jo nerasite jokioje sąskaitoje faktūroje. Nė vienas tiekėjas į sąskaitą jo neįtraukia. Tačiau kiekviena Lietuvos MVĮ, dirbanti su „Navision“, „Stekas“, „Rivilė“ ar „Pragma“, jį sumoka kiekvieną mėnesį pačia brangiausia valiuta – kvalifikuotų specialistų laiku.
Tai paslėpti organizacijos kaštai – iššvaistytas laikas, darbo užmokestis, žmogiškosios klaidos ir prarastos galimybės – susidarantys, kai aukštos kvalifikacijos specialistai rankomis atlieka pasikartojančias, standartizuotas užduotis, kurias jau šiandien galima automatizuoti.
Kodėl „Excel“ tapo operacine sistema
Apskaitos sistemos, kurias nuo 1-ojo dešimtmečio Lietuvos MVĮ masiškai diegė, buvo sukurtos sandoriams registruoti. Šią funkciją jos atlieka pakankamai gerai. Tačiau jos niekada nebuvo pritaikytos generuoti vadovybės ataskaitas, kurių iš tiesų reikia šiuolaikiniam verslui.
Atotrūkį tarp to, ką šios sistemos geba eksportuoti, ir to, kas kiekvieną mėnesį privalo atsidurti ant vadovo stalo, visur užpildo tas pats ekselis. Finansų specialistas parsisiunčia „žalius“ duomenis, pašalina formatavimo klaidas, pertvarko struktūrą, sukuria suvestines lenteles, parengia komentarus. Kitą mėnesį vėl viskas kartojasi.
Tai technologijų architektūros problema. Sistemos gamina duomenis. Vadovybei reikia informacijos. Tarpinės grandies funkciją atlieka žmogus, dirbantis rankiniu būdu ir nuolat spaudžiamas terminų. Trisdešimties darbuotojų įmonėje tai gali būti vienas specialistas, dvi dienas per mėnesį aukojantis ataskaitoms. Šių ataskaitų niekas neskaito dėl gražaus formatavimo – jos skaitomos tik dėl trijų skaičių, paslėptų ketvirtame puslapyje. 150 darbuotojų įmonėje su keliais padaliniais ši našta auga eksponentiškai: daugiau sąnaudų centrų, daugiau konsolidavimo, daugiau kryžminio tikrinimo.
Šie kaštai nematomi, nes yra išskaidyti laike. Valanda čia. Dvi valandos ten. Niekas jų neseka. Tačiau sumuojant metinius rezultatus paaiškėja, kad vidutinė Lietuvos įmonė iššvaisto pusę etato duomenims konvertuoti į formatus, kuriuos bazinė sistema privalėjo sugeneruoti pati. Tai ir yra rankinio darbo mokestis. Dauguma įmonių net nenutuokia, kad jį moka.
Pokalbių botas to padaryti negali. Agentas – gali.
Lietuvos vadovai jau išbandė dirbtinį intelektą. Atidarė „ChatGPT“, įklijavo klausimą apie biudžetą ir gavo mandagų, bendro pobūdžio atsakymą, tinkantį bet kuriai įmonei bet kurioje pasaulio šalyje. Uždarė skirtuką. Nusprendė, kad DI rimtam finansiniam darbui dar nėra pasirengęs.
2024 m. jie buvo teisūs. DI nematė jų duomenų. Situaciją reikėjo aprašyti žodžiais. Sistema turėjo spėlioti kontekstą. Atsakymas buvo miglotas, nes užklausa buvo neišsami.
2026 m. šis atotrūkis sparčiai sumažėjęs – ir iš dviejų pusių vienu metu. DI dabar veikia pačioje skaičiuoklėje – skaito Jūsų formules, seka laukelių priklausomybes ir atnaujina prielaidas, neiškreipdamas modelio struktūros. O agentinės sistemos žengia dar toliau: perduodate du „Excel“ failus, o sistema grąžina galutinį rezultatą.
Skirtumas esminis. Pokalbių botas atsako į klausimus. Agentas atlieka užduotis. Agento neklausiate „ką daryti dėl biudžeto nuokrypio?“. Perduodate biudžeto failą ir mėnesinių faktinių duomenų rinkinį. Agentas grąžina skaičiuoklę su nuokrypių skaičiavimais ir spalviniais indikatoriais. Be to, jis sugeneruoja atskirą „Word“ dokumentą, kuriame įvertinamas maržos susitraukimas, procentine išraiška nurodomi penki didžiausi sąnaudų viršijimai ir suformuluojami konkretūs klausimai vadovybės posėdžiui. Lietuvių kalba, greičiau nei per dešimt minučių.
Pokalbių botas – tai mandagi paieškos sistema. Agentas – tai nurodymus vykdantis analitikas.
Čia ypač svarbi universalių darbo sekų koncepcija. AI-DI jas vadiname darbo sekos algoritmais. Tai instrukcijų rinkinys, kurį vieną kartą jūsų įmonei suprojektuoja AI-DI sistemų architektas. Algoritmas nurodo agentui, kaip tiksliai atlikti konkrečią užduotį – kokius duomenis nuskaityti, ką patikrinti, kokį rezultatą pateikti ir kokiu formatu. Sukonfigūruotas ir ištestuotas, darbo sekos algoritmas kiekvieną kartą veikia patikimai. Norite dirbti su DI agentu? Jūsų finansų komandai tam nereikia jokių mokymų. Darbo eiga suprojektuota. Jūsų specialistas tiesiog duoda agentui komandą, pavyzdžiui: „sutvarkyk DK eksportą“ ar „palygink faktą su biudžetu“. Jums reikia AI-DI sistemų architekto, galinčio suprojektuoti darbo sekas, atitinkančias realius Jūsų įmonės procesus.
Keturi testai. Realūs duomenys. Rezultatas – greičiau nei per dešimt minučių.
AI-DI sukonstravo keturis finansinius darbo sekos algoritmus ir kiekvieną išbandė su realiais Lietuvos verslo duomenimis – failais, kurie iš tiesų atsiduria ant finansų specialisto stalo. Dirbome ne su specialiai išvalytais pavyzdžiais, o su netvarkingais, nenuosekliais, dvikalbiais duomenimis iš sistemų, kurios niekada nebuvo sukurtos kalbėtis tarpusavyje. Kiekvienas algoritmas užduotį atliko greičiau nei per dešimt minučių.
Senųjų sistemų eksporto duomenų valymas. Neapdorotas „Navision“ didžiosios knygos eksportas – toks, kurį kiekvienas „Navision“ naudotojas atpažįsta iš karto. Trys skirtingi datų formatai viename stulpelyje. Valiutų santrumpos, įsimaišiusios į skaitinių laukelių reikšmes. Keturiasdešimt tuščių eilučių, kur sistemos metaduomenys iškreipė duomenų masyvą. Agentas išvalė failą, suvienodino formatus ir pažymėjo kiekvieną neatitikimą. Tuomet parengė trijų lapų vadovybės ataskaitą: pelno ir nuostolių suvestinę pagal sąskaitų kategorijas, padalinių analizę ir švarų operacijų žurnalą. Kiekviename apskaičiuotame laukelyje panaudotos „Excel“ formulės. Jokių fiksuotų reikšmių. Ataskaita, kuriai finansų specialistas paprastai paaukoja visą rytą, buvo parengta greičiau nei per dešimt minučių.
Biudžeto nuokrypių analizė. Metinis biudžeto failas ir mėnesinių faktinių duomenų rinkinys. Eilutė po eilutės agentas juos palygino, parengė nuokrypių skaičiuoklę su sąlyginiu formatavimu ir – tai yra esminė dalis – sugeneravo atskirą komentarų vadovybei dokumentą lietuvių kalba. Ne paprastą lentelę su antrašte, o rašytinę analizę, kurioje įvertinamas maržos susitraukimas, procentine išraiška įvardijami penki didžiausi sąnaudų viršijimai ir suformuluojami konkretūs klausimai artėjančiam vadovybės posėdžiui. Komentarai buvo pakankamai taiklūs, kad generuotų realią naudą. Tai aukštesnė kokybės kartelė, nei dauguma žmogaus parengtų suvestinių.
Kelių šaltinių duomenų konsolidavimas. Trys skirtingi šaltinių formatai: „Excel“ skaičiuoklė, el. laiškai ir trys PDF sąskaitos faktūros iš skirtingų komunalinių paslaugų teikėjų. Agentas iš visų jų ištraukė sąnaudų duomenis, atskyrė PVM ten, kur tai buvo įmanoma, ir kryžminiu būdu sutikrino bendrąsias sumas. Viską konsolidavo į vieną skaičiuoklę su sąnaudų suvestinės lapu ir atskira suvestine pagal padalinius. Tai yra būtent ta užduotis, kurią Lietuvos finansų komandos įvardija kaip didžiausią mėnesinę laiko švaistymo problemą.
Vadovybės santrauka. Finansiniai duomenys, paskirstyti per tris skaičiuoklės lapus – pajamos pagal padalinius, veiklos rodikliai ir reikšmingi įvykiai. Agentas nuskaitė visus tris, nustatė koreliacijas tarp jų (naujo produkto pristatymas sutapo su aktyvumo šuoliu; mažėjanti vidutinė pardavimo kaina pažymėta kaip rizika) ir parengė oficialią trijų puslapių vadovybės santrauką, adresuotą generaliniam direktoriui. Penkios konkrečios rekomendacijos. Galiausiai lietuviškas tekstas buvo nugludintas iki C2 lygio sklandumo specialioje DI redagavimo grandinėje.
Tai nėra vieninteliai prieinami finansinių procesų algoritmai. Bazinė platforma jau apima sąskaitų suderinimo, buhalterinių įrašų rengimo, finansinio uždarymo valdymo ir atitikties priežiūros galimybes. AI-DI vaidmuo – paimti šiuos komponentus ir suprojektuoti jų architektūrą taip, kad ji atitiktų Lietuvos verslo realybę: teisingi skaičių formatai, teisinga kalba, nepriekaištingas profesinis stilius.
Analizuoja angliškai. Dirba lietuviškai.
Kiekvienas Lietuvos verslo vadovas užduoda vieną klausimą, ir tai daro visiškai pagrįstai: ar tai iš tikrųjų veikia lietuvių kalba?
Sąžiningas atsakymas – nevienareikšmis. Amerikiečių didieji kalbos modeliai patikimiausiai samprotauja anglų kalba. Sugeneruoti profesionalaus lygio tekstą lietuvių kalba, turinčia septynis linksnius, sudėtingą linksniavimo sistemą ir palyginti nedidelę mokymo duomenų bazę, bet kuriai DI sistemai yra gerokai sunkiau. Tvirtinti kitaip būtų tiesiog nesąžininga.
Todėl AI-DI sistemų architektūra suprojektuota atsižvelgiant į šią tikrovę. Agento vidinė logika – darbo sekų instrukcijos, kokybės kontrolė ir sprendimų priėmimo taisyklės – veikia anglų kalba, kur sistemos analitiniai pajėgumai yra patys stipriausi. Tačiau galutinis rezultatas pateikiamas lietuvių kalba: lapų pavadinimai, stulpelių antraštės, vadovybės komentarai. Tikslūs diakritiniai ženklai, teisingi skaičių formatai ir oficialus dalykinis stilius, kokio vadovas tikisi ant savo stalo. Ten, kur standartinis rezultatas nepasiekia gimtakalbio sklandumo, speciali AI-DI redagavimo grandinė nugludina tekstą iki aukščiausios kokybės.
Tai nėra tiesiog dar vienas prastas mašininis vertimas. Nuo pat pradžių mąsčiau, kaip į procesų grandinę gali būti integruojama Lietuvių kalba. Rezultatas – sistema, kuri vidinius procesus valdo ta kalba, kuria jos analitiniai pajėgumai didžiausi, o rezultatus pateikia ta kalba, kuria kasdien dirba Jūsų verslas.
DI integracija – pradėkite nuo skaičiuoklių
Pradinis etapas – finansai ir administravimas. Ne todėl, kad tik šie skyriai įmonėje gauna apčiuopiamos naudos iš agentinio DI, o todėl, kad čia kaštai lengviausiai išmatuojami, o rezultatai matomi greičiausiai. Kiekviename versle naudojamos skaičiuoklės. Kiekviena finansų komanda turi „pirmadienio ryto ritualą“, kurio mielai atsisakytų. Technologija jam panaikinti jau egzistuoja, sklandžiai veikia lietuvių kalba ir kainuoja mažiau nei specialistų darbo laikas, kurį ji išlaisvina.
Tomas Zakšauskas
AI-DI sistemų architektas
„AI-DI“ projektuoja ir diegia „Claude Cowork“ agentus, pritaikytus Lietuvos komercinei aplinkai. Registruokitės į diagnostinę konsultaciją su Tomu ir įvertinkite, ar DI automatizavimo sprendimai gali saugiai panaikinti jūsų įmonės rankinio darbo mokestį.
