„Dirbtinis intelektas mūsų platformoje dabar atsako į pusę klientų užklausų“, – pareiškė „Salesforce“ generalinis direktorius Markas Benioffas. Rugsėjo pradžioje ši 248 mlrd. dolerių vertės technologijų milžinė paskelbė apie vieną didžiausių atleidimų bangų – iš karto panaikinta 4 000 baltųjų apykaklių darbo vietų. Benioffas tinklalaidėje pripažino, kad klientų aptarnavimo skyrius sumažėjo nuo 9 tūkstančių iki maždaug 5 tūkstančių darbuotojų, nes dalį jų pakeitė DI agentai. Dar prieš kelerius metus biurų darbuotojai klausė: „ar DI atims darbo vietas?“. Šiandien klausimas skamba kitaip – „kada ir kieno“.

Sent Luiso federalinis rezervų bankas (FED) pradėjo stebėti nedarbo lygį pagal vadinamąjį „DI poveikio“ rodiklį – jis matuoja, kiek konkrečios užduotys gali būti automatizuotos. Tyrimai rodo: administracinės ir rutininės pareigos, kurias lengva perimti dirbtiniam intelektui, susiduria su didžiausia nedarbo rizika. Automatizacija pirmiausia taikoma nuspėjamoms, taisyklėmis grindžiamoms užduotims – nuo vidinių procesų iki verslo valdymo funkcijų.

Darbo rinkoje ryškėja gilesnio sukrėtimo ženklai, o padariniai gali būti milžiniški. „Anthropic“ vadovas Darijus Amodėjus įspėja tiesiai: „Per ateinančius 1–5 metus dirbtinis intelektas gali panaikinti pusę pradinio lygio baltųjų apykaklių pareigų, o JAV nedarbo lygis išaugti iki 10–20 procentų.“

FED: ar DI prisideda prie nedarbo?

Naujojo FED rodiklio išvados pribloškiančios. 2022–2025 m. profesijose, kurias labiausiai veikia DI, nedarbo lygis augo pastebimai sparčiau – koreliacijos koeficientas siekė net 0,47. Ypač smarkiai nukentėjo IT, informatikos ir matematikos specialistai: jų „DI poveikio“ rodiklis artėja prie 80 procentų, o nedarbo šuolis buvo vienas staigiausių. Priešingai, mėlynųjų apykaklių nedarbo lygis beveik nekito. Tas pats galioja ir asmeninių paslaugų sektoriui – restoranų personalui, valytojams, kirpėjams, vaikų priežiūros darbuotojams.

Šie dėsningumai ypač ryškūs technologijų sektoriuose, kur ilgai tikėta, kad DI tik papildys, o ne pakeis žmonių darbą. Programinės įrangos kūrėjai, duomenų analitikai ir kiti IT specialistai pastebi: DI įrankiai spartina užduotis, bet kartu mažina paklausą žmogaus darbui. Vadinasi, tampame ankstyvosios darbo rinkos apokalipsės, kurią skatina vis platesnis DI taikymas, liudininkais – net tose srityse, kurios kadaise atrodė nepažeidžiamos. Skirtingai nei ankstesnės revoliucijos, ištuštinusios gamyklų cechus ar klerkų eiles, generatyvinis DI šiandien taikosi į patį baltųjų apykaklių kompetencijų branduolį.

DI agentai: panaikinta 4 000 darbo vietų

Iš „Salesforce“ panaikintų 4 000 darbo vietų dauguma buvo klientų aptarnavimo padalinyje – techninio palaikymo inžinieriai ir klientų aptarnavimo agentai. Neaišku, kiek jų galėjo būti laikomi aukštesnės kvalifikacijos. Tačiau atvirai susiedama atleidimus su DI agentais, „Salesforce“ sukūrė precedentą: net technologijų industrijoje žinių darbuotojai gali būti masiškai pakeisti mašinomis.

Marcas Benioffas ir jo vadovų komanda sprendimą pristatė kaip žingsnį į priekį – didesnio efektyvumo ir geresnės klientų patirties link. Pasak jų, DI agentai gali greitai spręsti problemas ir vienu metu aptarnauti dešimtis tūkstančių klientų – be pertraukų, atlyginimų ar nedarbingumo lapelių. Žmonės, esą, galės sutelkti dėmesį į aukštesnės vertės užduotis. Tačiau nuėmus korporatyvinės retorikos šydą, tikrovė niūri: panaikinta tūkstančiai darbo vietų, o sąnaudų mažinimas pateikiamas kaip inovacija. Be darbo likusius specialistus pasitinka ne „aukštesnės vertės“ užduotys, o išeitinės išmokos.

Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, „Salesforce“ precedentas itin aktualus. Per pastarąjį dešimtmetį Vilniuje ir Kaune sparčiai dygo bendrųjų paslaugų centrai – juose tarptautinės bendrovės įdarbina tūkstančius žmonių IT palaikymo, finansų ir personalo srityse. Šiandien tokie centrai tampa tiesioginiais automatizavimo bangos taikiniais: anksčiau ar vėliau JAV ar Vakarų Europos verslo klientai paseks „Salesforce“ pavyzdžiu ir pradės automatizuoti administracines pareigas. Tuomet Lietuvos darbuotojus keis ne kolegos iš pigesnių rinkų, o algoritmai. Jei tarptautiniai klientai nuspręs, kad DI sprendimai tas funkcijas atlieka pigiau ir patikimiau, Lietuvos paslaugų ekonomika – viena iš ryškiausių šalies sėkmės istorijų po įstojimo į ES – gali atsidurti naujos ekonominės krizės slenkstyje.

Baltųjų apykaklių skerdynės

„Anthropic“ vadovas Darijus Amodėjus perspėja apie galimas „baltųjų apykaklių skerdynes“: „OpenAI“, „Google“, „Anthropic“ ir kitos didžiosios DI bendrovės sparčiai tobulina kalbos modelius, kad šie galėtų atlikti vis sudėtingesnes užduotis. Procesai tik greitėja, o įmonėse DI vis dažniau bus diegiamas ne pagalbai, o savarankiškam, agentinio pobūdžio darbui. „Tai įvyks labai greitai – per kelerius metus ar net anksčiau“, – teigia Amodėjus.

Šis scenarijus jau tampa realybe. Šimtai technologijų bendrovių įsitraukė į intensyvias lenktynes kurti vadinamuosius DI agentus – agentines dirbtinio intelekto sistemas, veikiančias didžiųjų kalbos modelių (DKM) pagrindu. Svarbu suprasti, kodėl šios technologijos laikomos tokios vertingos: agentas – tai DI, gebantis atlikti žmogaus darbą akimirksniu, be pertraukų ir eksponentiškai pigiau.

Įsivaizduokite agentą, kuris rašo kodą įmonės procesams, tvarko finansų sistemas, rengia ataskaitas, aptarnauja klientus, vykdo rinkodarą, kuria ir redaguoja tekstus, platina turinį ar atlieka tyrimus. Galimybės – beveik neribotos. Ir tai toli gražu ne mokslinė fantastika: daugelis tokių agentų jau dirba įmonėse, o dar daugiau jų kuriama šiuo metu.

Ne vienas technologijų lyderis, tarp jų ir „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, perspėjo, kad viduriniojo lygio programuotojai netrukus gali tapti mažiau reikalingi – galbūt net dar šiemet. Dar sausį Zuckerbergas Džo Roganui sakė: „Tikėtina, kad jau 2025 m. „Meta“ ir kitos įmonės turės DI agentą, galintį atstoti viduriniojo lygio inžinierių – dirbti įmonėje ir rašyti kodą.“ Ilgainiui, anot jo, poreikis samdyti žmones tokiam darbui tik mažės. Netrukus po šio pareiškimo „Meta“ paskelbė 5 procentais mažinanti darbuotojų skaičių.

Vis dažniau klausiama, kada įmonės pereis nuo tradicinės programinės įrangos prie agentinių sistemų. Abejonių beveik nelikę – pokyčiai ne už kalnų. Iš pradžių jie vyks palaipsniui, bet vėliau – akimirksniu. Verslo lyderiai suvoks, kad pakeitę darbuotojus DI agentais gali drastiškai sumažinti išlaidas, ir nedelsdami pradės taikyti šią praktiką. Nebus sukuriamos naujos darbo vietos, o esamos liks neužpildytos. Per trumpą laiką gali išnykti dešimtys tūkstančių darbo vietų. Apie tai viešai kalbama nedaug, tačiau aukščiausio lygio vadovai už uždarų durų vis dažniau svarsto: stabdyti naujų darbo vietų skelbimą ar visai nebeužpildyti pareigų, kol nebus aišku, ar DI užduotis atliks geriau nei žmonės.

Kas laukia baltųjų apykaklių?

Ekonomistų ir verslo siunčiama žinia aiški: baltosios apykaklės nebepajėgia atsilaikyti prieš DI automatizaciją. Šiandien masiškai automatizuojamos užduotys, kurios dar neseniai buvo laikytos ilgalaikės karjeros pagrindu – nuo finansų ir teisinio konsultavimo iki klientų aptarnavimo ar IT palaikymo. Tai ne trumpalaikės pertvarkos, o sisteminiai pokyčiai, apimantys verslą, viešąjį sektorių ir švietimą. Tad tikrasis klausimas žinių darbuotojams skamba ne „kada DI paveiks mano profesiją?“, o „kaip aš pasirinksiu į tai reaguoti?“.

Pirmieji bus pakeisti tie, kurie save mato tik kaip „sraigtelį mašinoje“ ar „algos vergą“. Mąstysena „mano darbas tėra rutina“ atveria kelią automatizacijai. DI technologijos geriausiai perima pasikartojančias, taisyklėmis grindžiamas užduotis, todėl darbuotojai, kurių darbas tapatinamas su rutina, rizikuoja būti pakeisti mašinomis.

Alternatyva? Priimti mąstyseną „DI – svarbiausia“. Tai nereiškia pasiduoti spekuliacijoms ar žiniasklaidos triukšmui. Žvelkite į DI kaip į įrankį, praplečiantį galimybes, o ne siaurinantį darbo funkcijas. Išliks tie, kurie į savo darbą žvelgs su iniciatyva, smalsumu ir pasirengimu nuolat tobulinti įgūdžius sparčiai kintančių DI tendencijų akivaizdoje.

Išliks ir tie, kurie nebijos eksperimentuoti: kurs DI valdomus duomenų skydelius, rengs klientų ataskaitas, naudodamiesi automatizuotais sprendimais, ar net susikurs asmeninius DI agentus pasikartojančioms užduotims. Užuot laukę, kol darbdaviai jus automatizuos ir atleis, parodykite, kad su DI technologijomis galite veikti išvien.

Viskas jūsų rankose

Ar tam jau turime įrankius? Sparčiai auganti DI mokymų rinka Lietuvoje šiandien jau rengia kursus specialistams, kaip kurti savo DI agentus – lengvai pritaikomus asistentus, galinčius vykdyti įvairias komandas: atsakyti į užklausas, rengti ataskaitas ar apdoroti duomenis. Tai reiškia, kad kiekvienas gali susikurti asmeninį DI asistentą ir pritaikyti jį savo poreikiams, užuot laukęs, kol vadovybė tokį sprendimą primestų iš viršaus.

Svarbiausia – šis veiksnys grąžina galią darbuotojams. Jie patys gali automatizuoti rutinines užduotis – planuoti susitikimus, rengti dokumentų juodraščius, stebėti duomenų srautus ar atsakyti į paprasčiausias klientų užklausas – užuot laukę, kol darbdaviai tai padarys už juos. Taip tampate ne tik efektyvesni, bet ir įgyjate atsvarą DI automatizacijai. O tie, kurie išmoks kurti ir valdyti savo DI agentus, nelauks, kol ateis ateitis – jie patys pradės ją formuoti.

Lietuvai tai – puiki proga įgyti pranašumą. Paslaugų centruose ir valstybinėse įstaigose netrūksta pareigų, kurias būtų galima ne panaikinti, o sustiprinti, jei darbuotojai išmoktų kurti ir valdyti savo DI agentus. Kryptinga mokymų iniciatyva Lietuvoje suteiktų specialistams konkurencinį pranašumą: užuot laukę, kol juos pakeis DI, jie patys valdytų agentus ir nuolat besikeičiančioje rinkoje išlaikytų savo vertę.

Ką daryti jaunimui?

Dažnai jaunimui patariama: „Rinkis amatininko profesiją – jos DI nesuardys.“ Santechnikai, mechanikai, elektrikai – bet ar šios profesijos tikrai nepažeidžiamos? Veikiau tai baimės, o ne įžvalgumo diktuojamas patarimas. Jei visi pultų rinktis vadinamąsias „saugias“ profesijas, nedidelė Lietuvos rinka greitai persisotintų. Tada kristų atlyginimai, o jauni žmonės atsidurtų spąstuose. Tai, kas šiandien atrodo kaip „saugus kelias“, rytoj gali tapti aklaviete.

Paradoksalu, bet prisimenu save devyniolikos, kai girdėjau visiškai priešingą patarimą: „Stok į universitetą, įgyk diplomą – tai vienintelis kelias į sėkmę.“ Paaiškėjo, kad tai buvo prastas patarimas: šiandien Lietuvą puošia diplomuoti bedarbiai. Be praktinių įgūdžių ir patirties diplomas tėra gražiai atspausdintas popieriaus lapas. Bėda su tokiais universaliais patarimais – ar tai būtų „įgyk diplomą“, ar „rinkis amatininko profesiją“ – ta, kad jie neatsižvelgia nei į ekonominę tikrovę, nei į žmogaus polinkius. Lietuvos jaunimui svarbiausia ugdyti įgūdžius, leidžiančius prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos tendencijų, ir tai daryti srityse, kuriose jie patys nori augti bei tobulėti.

Geresnis kelias – mąstyti plačiau, nebijoti eksperimentuoti ir ugdyti perkeliamus įgūdžius, kurie išliktų vertingi skirtingose industrijose. Pavyzdžiui:

• Analitinis mąstymas – naudingas finansų, technologijų, akademinėse ir politinėse srityse.
• Komunikacija ir rašymas – praverčia bet kuriame darbe, kuriame tenka dirbti su klientais, rengti ataskaitas ar vadovauti.
• Problemų sprendimas su DI įrankiais – pritaikomas universaliai, nuo rinkodaros iki vadybos ar IT.
• Projektų valdymas – svarbus verslo, IT ir inžinerijos srityse.

Kitaip tariant, tai įgūdžiai, kurie neapsiriboja viena pareigybe, bet suteikia lankstumo keistis ir prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos sąlygų.

Kuo anksčiau pradėsite dirbti su DI įrankiais, tuo geriau. Mokykitės naudotis generatyvinio DI programomis, pritaikyti jas savo poreikiams ir net susikurti savus įrankius. Kiekvienas gali išmokti programuoti, jei technologijos jam iš tiesų įdomios. Ir dar kartą pabrėžiu – iš tiesų. Ne mažiau svarbu vadovautis savo tikraisiais interesais: būtent jie kursto smalsumą ir ugdo atsparumą. Nesirinkite profesijos iš baimės būti pakeisti DI. Rinkitės darbą, kuriame galėtumėte derinti DI galimybes su savo unikaliomis stiprybėmis.

Šviesioji medalio pusė

Lengva pasimesti tarp dviejų kraštutinumų. Vienoje pusėje – technooptimistai, tokie kaip Samas Altmanas, tikintys, kad DI išgelbės pasaulį. Kitoje – technopesimistai, įspėjantys, jog DI sunaikins profesijas ir užvaldys žmoniją.

Nei vienas iš šių požiūrių nėra konstruktyvus. Tiesa yra kažkur per vidurį: šiuolaikinės DI technologijos turi iki šiol neregėtą potencialą – jos gali atnešti milžinišką naudą visuomenei, bet lygiai taip pat sukelti plataus masto katastrofas. Gebėjimas matyti DI ir kaip riziką, ir kaip galimybę – pirmasis žingsnis išmintingai įveikiant jo keliamus iššūkius.

DI traukinys nebelaukia. Turime apsispręsti: žiūrėsime į jį kaip į dar vieną grėsmę, ar kaip į įrankį, kurį galime įvaldyti. Pranašumą turės tie, kurie išliks smalsūs, gebės prisitaikyti ir bus pasirengę mokytis dirbti kartu su DI. Ypač jaunimui žinia paprasta: ateitis nėra iškalta akmenyje. Su tinkama mąstysena ir požiūriu galime ne tik išgyventi – bet ir ją kurti.