DI paslaugos
Apie ai-di
Susisiekite
„ChatGPT“ pritraukė daugiau nei milijoną vartotojų vos per penkias dienas nuo pasirodymo. Po dviejų mėnesių vartotojų skaičius šoktelėjo iki 100 mln. Bendrovės „OpenAI“ įrankis greitai tapo masinio vartojimo preke ir kultūriniu reiškiniu – taip buvo sukeltas dirbtinio intelekto bumas.
„Sukūrėme modelį „ChatGPT“, kuris geba bendrauti ir palaikyti pokalbį. Dialogo forma leidžia modeliui atsakyti į papildomus klausimus, pripažinti klaidas, ginčyti neteisingas prielaidas ir atmesti netinkamas užklausas.“
„OpenAI“, 2022 m. lapkričio 30 d.
Staiga apie dirbtinį intelektą (liet. trump. DI) buvo kalbama visur. „ChatGPT“ aukštino Silicio slėnio elitai, su juo žaidė moksleiviai, jį liaupsino nuomonės formuotojai. Publika tiesiog degė nekantrumu išbandyti „ChatGPT“ – karščiausią dirbtinio intelekto įrankį.
Ne ką lėčiau plito ir spekuliacijos: žiniasklaidoje mirgėjo sensacingos antraštės, o socialiniuose tinkluose pasirodė pirmieji „ChatGPT“ memai. Iš siauram elitų ratui skirtos technologijos, dirbtinis intelektas, tuo metu žinomas kaip „ChatGPT“, kone per naktį tapo didžiausia sensacija. Deja, žinios apie DI „revoliucijos bangą“ pasklido greičiau nei supratimas apie generatyvinį DI.
Per daugiau nei metus generatyvinio DI įrankiai tapo kultūriniu reiškiniu: žiniasklaida juos apipynė populiariausiais mitais, o socialiniuose tinkluose ne visuomet nuosekliai mąstantis pokalbių botas virto juokų objektu. „ChatGPT“ žadino visuomenės smalsumą, tačiau drauge augo ir nerimas, kurį dar labiau kurstė žiniasklaida ir nežinomybė: kaip veikia DI ir kam jis skirtas?
Svarbu pažymėti, kad daugelis ankstyvųjų DI įrankių, įskaitant ir „ChatGPT“, iš esmės nebuvo nei itin pažangūs, nei patikimai veikiantys. Jie darė elementarias klaidas, buvo linkę į vadinamąsias haliucinacijas (pateikdavo klaidinančią informaciją) ir dažnai nesilaikė logikos. Vis dėlto žiniasklaidoje jie buvo pristatomi kaip revoliuciniai, o visuomenė DI priėmė kone kaip stebuklą.
Staigų „ChatGPT“ išpopuliarėjimą lėmė ne vien pasakojimai apie precedento neturinčią technologinę pažangą. Žiniasklaida, korporacijų interesai ir memų kultūra iškėlė dirbtinio intelekto įrankius į viešumą – gerokai anksčiau, nei dauguma spėjo suprasti, kas iš tiesų yra DI.
„ChatGPT“ toli gražu nebuvo pirmasis DI produktas, pasiekęs plačiąją visuomenę. „Google“ jau daugelį metų nuosekliai diegia DI į savo paieškos algoritmus ir vartotojo sąsajas. „Facebook“ DI taiko naujienų srautų filtravimui. „Alexa“, „Siri“ ir kiti išmanieji asistentai dar iki „ChatGPT“ pasirodymo buvo plačiai naudojami, neretai balsines komandas interpretuodami netinkamai. Tačiau nė vienas iš šių įrankių neprivertė mūsų stabtelėti ir paklausti: kas yra dirbtinis intelektas? Kokią įtaką DI turės mano gyvenimui?
„ChatGPT“ daugelį privertė susimąstyti ir iš tiesų susidomėti dirbtiniu intelektu. Tam nereikėjo jokių programavimo įgūdžių, technologinių žinių ar išsamių vadovų. Pakako įvesti klausimą anglų ar lietuvių kalba – ir pokalbių botas pateikdavo atsakymą. „ChatGPT“ sąsajos paprastumas leido žmonėms suvokti, kad dirbtinis intelektas jau nebėra abstrakti sąvoka, o praktinis įrankis, kuriuo vis labiau galima pasikliauti atliekant realias užduotis.
- „ChatGPT“ išleidimo data: 2022 m. lapkričio 30 d.
- Po 5 dienų: virš 1 mln. naudotojų
- 2023 m. sausio mėn.: 100 mln. aktyvių naudotojų
Kiekvienas galėjo išbandyti „ChatGPT“ – tai buvo viena iš priežasčių, lėmusių spartų DI įrankių išpopuliarėjimą. Vos per penkias dienas nuo pasirodymo „ChatGPT“ pritraukė daugiau nei 1 mln. vartotojų, o jau 2023 m. sausį šis skaičius pasiekė 100 mln. „ChatGPT“ tapo sparčiausiai augusia paslauga istorijoje – pagal vartotojų skaičiaus augimą aplenkė net „Instagram“ ir „Netflix“. Žurnalas TIME šį reiškinį pavadino svarbiausiu technologiniu proveržiu nuo socialinių tinklų atsiradimo ir pažymėjo, kad visuomenė DI naujoves priėmė itin entuziastingai.
„Dirbtinis intelektas jau giliai įsitvirtinęs mūsų kasdienybėje: jis naudojamas nustatyti vaistų ir būsto kainas, valdyti automobilių surinkimo procesus, parinkti reklamą, kurią matome socialiniuose tinkluose. Tačiau generatyvinis DI – sistemų rūšis, galinti pagal komandą kurti visiškai naują turinį – yra gerokai naujesnis reiškinys. Tai – reikšmingiausias technologinis proveržis nuo socialinių tinklų atsiradimo.“
„TIME“, 2023 m. vasaris
Žiniasklaida nesiliovė pūtusi sensacijos burbulo, tuo metu „TikTok“ pavertė „ChatGPT“ memų kūrimo įrankiu. Technologinė dirbtinio intelekto pažanga tapo pokalbių tema prie pietų stalo. „ChatGPT“ patraukė masių dėmesį – nuo moksleivių ir mokytojų iki įvairių sričių verslininkų. Dirbtinis intelektas jau nebebuvo vien mokslinė fantastika ar Silicio slėnio elitų ginklas. Kiekvienas turėjo ne tik savo nuomonę apie DI, bet ir – dar svarbiau – daugybę neatsakytų klausimų.
2023 m. dirbtinio intelekto įrankiai išpopuliarėjo ne dėl modelių techninės brandos. Tuo metu generatyvinio DI technologijos nebuvo patikimos ar tinkamos diegti plačiu mastu be reikšmingų rizikų. Vietoj to proveržį skatino įtaigūs žiniasklaidos naratyvai ir arši JAV technologijų gigantų konkurencija.
Generatyvinio DI bumą – ypač „ChatGPT“ – lėmė ne patikimumas ar sąsajos išbaigtumas, o tai, kad šio pokalbių boto naudojimas tapo kultūriškai paveikiu reiškiniu: įrankis buvo lengvai prieinamas ir intensyviai išaukštintas žiniasklaidoje.
2023–2024 m. dirbtinio intelekto įrankių populiarumo augimą įgalino kelių veiksnių sąveika:
- beprecedentis DI įrankių paplitimas ir lengva bei neribota prieiga;
- ginklavimosi varžybos tarp JAV technologijų gigantų, prasidėjusios po „ChatGPT“ pasirodymo;
- sensacingi žiniasklaidos naratyvai, DI vaizdavę kaip technologiją, kuri sukels naują revoliucijos bangą.
Šie veiksniai iš esmės pakeitė tai, kaip dirbtinis intelektas buvo suvokiamas visuomenėje: iš siauram specialistų ratui skirto įrankio „ChatGPT“ virto masinio vartojimo preke, tačiau žmonės DI įrankius pradėjo naudoti ne todėl, kad DI technologijos tobulai veikė ir buvo patikimos, o dėl to, kad jos tapo lengvai prieinamos.
Nevaržoma prieiga → iki šiol neregėtas DI paplitimas
„ChatGPT“ populiarumas buvo precedento neturintis reiškinys. Vos tik pasirodęs, šis pokalbių botas tapo visiems pasiekiamas – be registracijos, laukimo ar techninių kliūčių.
2023 m. sausį „ChatGPT“ svetainė (chat.openai.com) sulaukė apie 616 mln. apsilankymų. Didžioji dalis vartotojų – ne IT specialistai ar programuotojai, o studentai, kūrybininkai ir žinių darbuotojai. Daugeliui tai buvo pirmoji pažintis su dirbtiniu intelektu.
Ne sąsajos funkcionalumas, o prieinamumas įgalino „ChatGPT“ sėkmę. Apsilankę „ChatGPT“ svetainėje, vartotojai iškart galėjo naudoti dirbtinio intelekto įrankį. Kartelė buvo nuleista: milijonai žmonių be kliūčių išbandė „ChatGPT“ – naująjį dirbtinio intelekto įrankį. Buvo sukeltas DI bumas – žinia apie „ChatGPT“ paplito taip pat greitai kaip memai apie DI.
2024 m. sausį „ChatGPT“ svetainė sulaukė apie 1,6 mlrd. apsilankymų – dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai rodo, kad 2024 m. pradžioje naudotojų bazė visame pasaulyje toliau sparčiai plėtėsi. 2025 m. pradžioje lankytojų srautas vėl buvo daugiau nei dvigubai išaugęs. Tai patvirtina, kad „ChatGPT“ pasaulinis populiarumas ne tik išliko, bet ir toliau augo stulbinamu tempu.
Ginklavimosi varžybos → spartus naujų DI įrankių pasirodymas
„ChatGPT“ populiarumas ne tik prikaustė visuomenės dėmesį, bet ir įžiebė technologijų milžinų ginklavimosi varžybas. 2023 m. sausį „Microsoft“ paskelbė apie kelių milijardų dolerių vertės partnerystę su „OpenAI“ – „ChatGPT“ buvo integruotas į paieškos sistemą „Bing“ ir programų paketą „Microsoft 365“. „Google“ paskelbė raudonąjį pavojų. Netrukus rinkoje pasirodė jų pokalbių botas „Google Bard“, o viešumoje imta reklamuoti ir „LaMDA“, ir „PaLM“ modelius. Vos per kelis mėnesius generatyvinį DI į savo produktus įdiegė beveik visos didžiosios technologijų įmonės – tarp jų „Salesforce“, „Zoom“, „Adobe“ ir „Meta“.
Vien 2023 m. buvo pristatyti 149 baziniai dirbtinio intelekto modeliai – tai daugiau nei dvigubai viršijo 2022 m. rodiklius. Daugumą jų sukūrė verslo sektorius, o ne akademinės institucijos. Kartu smarkiai išaugo DI modelių mokymo kaštai: „GPT-4“ modelio mokymo išlaidos, skaičiuojama, siekė apie 78 mln. dolerių, o „Gemini Ultra“ – net 191 mln.
Nors įrankiai dar veikė nepatikimai, konkurencinės lenktynės jau buvo įsibėgėjusios. Svarbiu veiksniu tapo ne pačių modelių technologinė branda, o gebėjimas pasitelkus įmantriausius rinkodaros triukus kuo greičiau užkariauti visuomenės dėmesį.
Įtaigių naratyvų kūrimas → sujudimas visuomenėje
„Pew“ tyrimų centro apklausos rodo, kad iki 2025 m. vidurio 34 % JAV suaugusiųjų buvo išbandę „ChatGPT“ – dukart daugiau nei 2023 m. „TikTok“ platformoje DI sukurtas turinys tapo naujausia mados banga, o grotažymės #ChatGPT ir #DImenas ištisus mėnesius dominavo populiariausiųjų sąrašuose. JAV žiniasklaida, siekdama išlaikyti auditorijos dėmesį, dirbtinį intelektą pavertė sensacija. Buvo sukurti didieji dirbtinio intelekto mitai: „DI – sąmoningas“. Sustiprėjo kraštutiniai naratyvai: „DI sunaikins žmoniją“.
Buvo teigiama, kad dirbtinis intelektas sugriaus ištisas industrijas ir, galų gale, mus visiškai pakeis. Poliarizuoti pasakojimai – tarp utopijos ir katastrofos – pritraukė milžinišką dėmesį, bet nepadėjo visuomenei geriau suprasti DI technologijų veikimo ir esmės.
Remiantis „Pew“ ir „Brookings“ tyrimais, dauguma žmonių buvo „labiau nerimaujantys nei sužavėti“, tačiau milijonai kasdien toliau naudojosi DI įrankiais.
„Nors 47 % apklaustų ekspertų teigia labiau besidžiaugiantys nei nerimaujantys dėl didėjančio DI naudojimo kasdieniame gyvenime, tarp gyventojų šis rodiklis tesiekia 11 %. Tuo tarpu JAV suaugusieji – kurių susirūpinimas dėl DI nuo 2021 m. išaugo – kur kas dažniau nei ekspertai teigia labiau nerimaujantys nei sužavėti: 51 % jų nerimauja, palyginti su 15 % tarp ekspertų.“
„Pew Research Center“, 2025 m., visuomenės požiūris į DI
Dirbtinis intelektas tapo ne vien kasdien naudojamu įrankiu – jis virto visuomenės diskusijų, juokų ir baimių subjektu. Kalbos apie DI įsiterpė į viešąjį diskursą. DI – ir viena populiariausių temų, ir visuomenės įtampos židinys.
Ankstyvieji „ChatGPT“ ir kiti generatyvinio dirbtinio intelekto modeliai dar veikė nepatikimai: jie buvo linkę į haliucinacijas, nesuprasdavo niuansų ir nebuvo tinkami tikslumo reikalaujančioms užduotims. Vis dėlto jų pateikimas visuomenei siuntė kitą žinią – vietoj to, kad būtų pabrėžtas eksperimentinis šių įrankių pobūdis, naratyvas nuo pat pradžių formuotas lūkesčių didinimo kryptimi. DI imtas laikyti revoliuciją galinčiu sukelti reiškiniu. Vartodamas sąvoką „naratyvas“, turiu omenyje tai, kaip apie dirbtinį intelektą buvo kalbama viešojoje erdvėje – žiniasklaidoje, produktų pristatymo kampanijose ir socialiniuose tinkluose.
DI naratyvų iškraipymas nebuvo atsitiktinis – tai buvo logiška pasekmė to, kaip veikia šiuolaikinė technologijų ir žiniasklaidos ekosistema.
Kitaip tariant:
- Technologijų įmonės turi paskatą veikti greitai, žadėti ambicingus rezultatus ir formuoti viešąjį diskursą, kad užsitikrintų investicijas, rinkos pozicijas ir visuomenės dėmesį.
- Žiniasklaidos kanalai orientuojasi į paspaudimų skaičių, auditorijos įsitraukimą ir emociškai paveikias antraštes – todėl niuansuota analizė dažnai lieka nuošalyje, o dėmesys sutelkiamas į baimės, sensacijos ar perdėto optimizmo kūrimą.
- Socialiniai tinklai pirmenybę teikia greitai plintančiam turiniui, todėl emociškai įkrauta ir sensacinga informacija dažnai nustelbia argumentuotą analizę.
Į viešumą iškilo ne tik susižavėjimas dirbtiniu intelektu, bet ir iškraipyti DI naratyvai, kurie lenkė DI technologijų supratimą. Viešąjį diskursą suformavo agresyvi informacijos sklaida. Kita vertus, tai nemažina ilgalaikio dirbtinio intelekto technologijų potencialo, o atskleidžia esminį dalyką apie DI kelią į masinę kultūrą: DI įrankiai įsitvirtino ne tiek dėl jų vertės ir patikimumo, kiek dėl užkariauto publikos dėmesio – pasitelkiant žiniasklaidos naratyvus ir rinkodaros triukus dėmesiui patraukti.
Kas nutinka, kai sensacija pranoksta supratimą? Technologija išpopuliarėja per viešąjį naratyvą ir taip įsilieja į populiariąją kultūrą, o jos padariniai nusidriekia gerokai už Silicio slėnio ribų. Generatyvinio DI banga tapo dar viena proga technologijų gigantams stiprinti savo prekės ženklą, o žiniasklaidai – neišsenkantis šaltinis skambioms antraštėms.
Tačiau ką Lietuvoje kalbame apie DI įrankių bumą? Dažnai skaitome iš anglų kalbos verstus pranešimus spaudai ar rinkodaros straipsnius, kuriuose Lietuvoje veikiančios įmonės taip pat stiprina savo prekės ženklą, pasinaudodamos tuo pačiu bumu ir populiarumu. Suprantame, kad Amerikoje vyksta svarbūs pokyčiai. Bet ar turime kuo greičiau prie jų prisitaikyti? Neapmąstytai priimti technologijas ir aklai tikėti progresu? Tapti pasyviais stebėtojais, amerikietiškų produktų vartotojais, ar kurti savas technologijas?
Ši dinamika svarbi: kai perimame įrankius ir neanalizuojame juos lydinčių naratyvų, rizikuojame tapti pasyviais dalyviais kitų kuriamoje transformacijoje.
Generatyvinis DI keičia ne tik tai, kaip dirbame ar kuriame. Kaip įsivaizduojame savo ateitį? Kas turi teisę ją apibrėžti? Šiandien Lietuvai reikia daugiau nei vien prieigos prie anglų kalba apmokytų DI įrankių – mums reikia gilaus supratimo, o ne tik mašininio vertimo į lietuvių kalbą.
2025 m. rugpjūčio 8 d. Dirbdamas prie šio straipsnio sužinojau, kad „OpenAI“ ką tik pristatė penktąjį „ChatGPT“ modelį. Peržvelgęs produkto demonstraciją „YouTube“, pagalvojau: kokios bus masinio DI įrankių vartojimo ir adaptavimo pasekmės? Greičiausiai jas pamatysime etatų mažinime, darbo rinkos susitraukime, švietimo sistemos veiksmingumo menkėjime, kūrybinių industrijų, paremtų DI, augime bei politiniame diskurse – ten, kur priimami sprendimai, formuojamos vertybės ir daroma įtaka.
Jei perimsime amerikiečių DI technologijas, bet nesuprasime jas apibrėžiančių teorijų ir sistemų, prarasime gebėjimą kurti savo ateitį. Ar mums naudingas kitų sukurtas ateities naratyvas? Juk jis pritaikytas JAV interesams ir rinkai, kurioje nedalyvavome. Dabartiniame DI įrankių vystymosi etape būtinas kritinis raštingumas – gebėjimas naudotis šiomis technologijomis nepasiduodant aplink jas kuriamiems, dažnai sensacingiems ir tikrovę iškraipantiems naratyvams.
Be to, būtina kurti dirbtinio intelekto modelius lietuvių kalba, apibrėžti terminus ir sampratas, kurios leistų DI pritaikyti Lietuvos kontekste ir vietos problemoms spręsti, o ne Amerikos korporacijų pelnui didinti. DI įrankių supratimas reiškia daugiau nei vien techninių galimybių įvertinimą – tai ir klausimas, kas formuoja naratyvą, ir kas laimi tuomet, kai visuomenė nustoja kelti klausimus.
DI į viešumą iškilo ne dėl technologinės brandos, o dėl matomumo, patogumo, kultūrinio paviršutiniškumo ir agresyvios sklaidos. Generatyvinio DI era prasidėjo ne nuo technologijų supratimo, o nuo dirbtinai sukurto įrankių bumo.
Šiandien, kai DI įrankiai jau tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, nebeklausiame, ar verta juos naudoti – mąstome, kaip amerikiečių technologijas pritaikysime Lietuvos kontekste. Ar turime laiko sustoti ir pagalvoti: kas diktuoja DI technologijų pritaikymo tempą? Pagal kieno taisykles žaidžiame?
Skubame. Čiumpame naujausius DI įrankius. Žiūrime, kas ant bangos. Sugeriame informaciją. Retai sustojame ir iš tiesų klausiame, ką darome, kodėl ir ką tai reiškia. Bent trumpam pamąstykime – kas veikia dirbtinio intelekto vystymosi kryptį ir tempą? Ar tikrai kritiškai vertiname generatyvinį DI, ar tiesiog stengiamės neatsilikti nuo kitų?
Pamąstymui: kokie žaidėjai diktuoja DI augimo tempą?
● Technologijų milžinės, greitėjantys produktų ciklai ir investuotojų interesai.
● Žiniasklaidos kuriami naratyvai – ką akcentuoti, o ką nutylėti.
● JAV politiniai aktoriai – delsia reguliuoti DI, neužtikrina švietimo ir informacijos prieinamumo visuomenei.
● Lietuvoje – daugiausia išoriniai žaidėjai, nes dauguma JAV technologijų ir su jomis susijusių naratyvų tiesiog išverčiami į lietuvių kalbą.
