GPT-5 „Codex“: agentų armija ir „Vibe Coding“ pamokos

Ar vis dar esu programuotojas, jei neberašau kodo? – tokį ir panašius klausimus sau kelia kūrėjai, „Cursor“ aplinkoje perėję prie agentinio programavimo.

Jutuberis Aleksas Finas, kurio darbo metodus aptarsime šiame straipsnyje, valdo tai, ką pats vadina dirbtinio intelekto agentų armija – niekada nepailstančius skaitmeninius pagalbininkus, dieną naktį generuojančius programinės įrangos kodą. Tuo metu Aleksas, tarsi tarptautinės komandos vadovas, deleguoja užduotis, tikrina rezultatus ir integruoja atnaujintą kodą.

Finas dirba su GPT-5 „Codex“ agentais, gebančiais rašyti, testuoti ir tobulinti programinės įrangos kodą pagal pateiktą specifikaciją ar užklausą. Tai žvilgsnis į naują kūrybos discipliną, kurią jis ir kiti vadina „Vibe Coding“.

Per „GitHub“ skirtinguose įrenginiuose susiejęs „Codex“, Aleksas sukūrė agentų valdymo centrą: telefoną naudoja greitoms idėjoms fiksuoti, nešiojamąjį kompiuterį – sudėtingesnėms užduotims apibrėžti, o žiniatinklio sąsajoje dešimtys DI agentų tyliai siunčia pakeitimus fone. Rezultatas – skaitmeninių pagalbininkų legionas, kuriantis naujas programinės įrangos funkcijas, rašantis dokumentaciją ir net rinkodaros tekstus.

Tokioje sistemoje žmogus tampa vadovu: dėmesio centras persikelia nuo programavimo prie kūrimo, nuo kodo rašymo – prie agentų koordinavimo. Darbo su DI praktika, kurią taiko Finas, leidžia įžvelgti, kas laukia visų, dirbančių informacinių technologijų srityje – programinės įrangos kūrimas ateityje vis labiau primins kūrybinės studijos veiklą, paremtą išmanių DI įrankių valdymu. Tad verta paaiškinti, ką iš tiesų reiškia terminas „Vibe Coding“ ir kodėl programinės įrangos kūrimo procese jis žymi lūžio tašką.

Kas yra „Vibe Coding“?

„Vibe Coding“ – programinės įrangos kūrimo praktika, grindžiama programavimo agentų koordinavimu ir valdymu.

Kūrėjas dirbtinio intelekto užklausose apibrėžia specifikacijas ir tikslus, o tokie įrankiai kaip GPT-5 „Codex“ ar „Claude Code“ pasirūpina technine dalimi – vykdymu, testavimu ir dokumentavimu. Žmogus tokiu būdu nustato kryptį: jis sprendžia, kas turi būti sukurta ir kodėl, o kaip tai padaryti palieka agentams. Tai labiau primena dirigento vaidmenį – melodiją valdote jūs, tačiau visą darbą atlieka nepailstantis skaitmeninių muzikantų ansamblis.

„Vibe Coding“ iš esmės apima visą kūrimo ciklą: specifikacijos parengimą, jos įgyvendinimą pasitelkiant programavimo agentus bei rezultatų peržiūrą, testavimą ir derinimą. Žinoma, už galutinį rezultatą atsakingas žmogus – jis nustato aiškius tikslus, formuluoja užduotis ir apibrėžia veikimo ribas.

„„Codex“ leidžia sukurti DI agentų armiją, kuri dirba už jus net tada, kai nesate prie kompiuterio“, – aiškina Aleksas. Jis turi omenyje, kad kiekvienas DI agentas tampa specializuotu bendradarbiu: vienas kuria naujas funkcijas, kitas jas testuoja, trečias rašo dokumentaciją. Rezultatas – skaitmeninių darbininkų komanda, kurios darbą galima patikrinti prisijungus iš bet kurios platformos: mobiliosios, žiniatinklio ar darbalaukio.

Kodėl „Cursor“ puikiai tinka „Vibe Coding“

🧩 1. „Cursor“ sukurta programavimui su DI

Programa „Cursor“ atrodo ir veikia panašiai kaip „Visual Studio Code“, tačiau ji specialiai pritaikyta darbui su DI. Į vientisą sąsają „Cursor“ sujungia DI pokalbius, konteksto suvokimą ir kodo redagavimą – tai leidžia kūrėjui tiesiogiai bendradarbiauti su „Codex“ agentais pačioje programavimo aplinkoje. Aleksas teikia užklausas natūralia kalba, peržiūri sugeneruotą kodą ir iš karto jį paleidžia.

🧩 2. Glaudi integracija su „Codex“

„Cursor“ turi oficialų „Codex“ papildinį, tiesiogiai besijungiantį prie „OpenAI“ vidinės sąsajos. Šis papildinys suteikia visapusišką palaikymą:

• failų skaitymui ir rašymui (agentams);
• kodo paaiškinimams;
• funkcijų lygmens redagavimui;
• kryžminiam sinchronizavimui tarp platformų (darbalaukis ↔ mobilusis ↔ debesija).

Todėl kai Aleksas sako, kad „Codex“ yra įdiegtas į „Cursor“, jis turi omenyje, kad agentai gali tiesiogiai manipuliuoti viso projekto struktūra – ne tik rašyti atskirus kodo fragmentus.

🧩 3. Konteksto išlaikymas ir „DI kolegų“ režimas

„Cursor“ palaiko projekto lygmens konteksto langą – „Codex“ vienu metu mato failus, jų priklausomybes ir komentarus. Tai leidžia „Codex“ veikti kaip tikram bendradarbiui: jis prisimena, kas jau buvo aptarta, kas sukurta ir kaip failai tarpusavyje susieti. Būtent todėl analogija „vienas kūrėjas ir DI darbuotojų komanda“ tampa realiai įgyvendinama praktikoje.

Trumpai tariant, „Cursor“ – tai kūrėjo valdymo centras. Čia „Codex“ agentų sugeneruotas turinys virsta tikru kodu – redaguojamu, testuojamu ir integruojamu į projektą.

„Vibe Coding“ – kaip tai veikia?

Savo vaizdo įrašą Aleksas pradeda stipriu teiginiu: „Tokios darbo eigos dar nesate matę.“

Vienoje ekrano pusėje – „iPhone“ vaizdas su „ChatGPT“, kitoje – darbalaukio aplinka „Cursor“, kurioje įdiegtas „Codex“ papildinys. Tarp jų veikia „GitHub“ failų saugykla, jungianti visus įrenginius.

Aleksas demonstruoja, kas nutinka, kai visi elementai sujungiami į vieną kūrybinį ciklą: mobilusis įrenginys skirtas greitoms idėjoms ir užklausoms, darbalaukis – susitelkimui į konkrečias užduotis, o debesijos technologijos užtikrina nuolatinį vykdymą fone.

Paaiškinęs diegimo procesą, Aleksas pereina prie komandos formavimo. Telefone atidaręs „Codex“, jis pradeda teikti mažas, aiškiai apibrėžtas užduotis – „pridėti užklausų biblioteką“, „sukurti užklausų optimizatorių“ – ir kiekviena jų debesijoje paleidžia naują DI agentą.

Kiekvienas agentas paima jam paskirtą užduotį, įrašo kodą į „GitHub“ ir, baigęs darbą, pateikia trumpą ataskaitą. „Tarsi turėčiau du man dirbančius darbuotojus“, – sako Finas, stebėdamas realiuoju laiku atsirandančius pakeitimus.

Dabar jis vadovauja nedidelei komandai: lygiagrečiai dirbantys programuotojai kuria atskirus modulius, o jis tuo metu planuoja kitą žingsnį. Tokia darbo eiga vis mažiau primena tradicinį programavimą ir vis labiau – skaitmeninių pagalbininkų valdymą. Čia žmogus koordinuoja fone vykstantį, bet intensyvų skaitmeninį darbą.

Kol debesijoje veikiantys agentai dirba savarankiškai, Aleksas pereina prie pagrindinio projekto „Cursor“ aplinkoje – čia „Codex“ papildinys veikia kaip jo vyresnysis programuotojas. Kartu jie kuria naują funkciją – užklausų lenktynių įrankį, kuris siunčia tą pačią žinutę keliems DI modeliams ir leidžia greta palyginti jų rezultatus.

Šiame etape Finas tiesiogiai bendradarbiauja su „Codex“, eilutė po eilutės testuodamas rezultatus ir koreguodamas užklausas – taip, kaip dirbtų su kolega programuotoju. Skirtumas – darbų mastas. Kol jis lokaliai dirba su savo „vyresniuoju programuotoju“, keli kiti DI pagalbininkai toliau fone kuria mažesnius įrankius.

Kai pagrindinė funkcija paruošta, Finas pereina prie kitų agentų darbo patikros. Vienas po kito jie užbaigia užduotis – kiekvienas pateikia santrauką, nurodo, kas sukurta ir kurie failai pakeisti. Jis paspaudžia „Taikyti pakeitimus“, ir „Codex“ automatiškai sujungia naują kodą su vietine aplinka.

Akimirksniu atsinaujina programos įrankių juosta – pasirodo veikiantis, naudoti paruoštas užklausų optimizatorius. „Iš tikrųjų buvo sukurtos visos funkcijos“, – su nuostaba konstatuoja jutuberis.

Tačiau Aleksas ties tuo nesustoja – jis paskirsto dar daugiau naujų vaidmenų. Vienas agentas tampa rinkodaros praktikantu, kitas – tekstų kūrėju, trečias – produkto vadovu, rengiančiu plėtros planą. „Galiu paleisti agentą, kuris parašo tinklaraščio įrašą… arba parengia visą produkto plėtros planą“, – aiškina jis.

Taip iš agentinio programavimo įrankio „Codex“ tarsi virsta miniatiūrine įmone. Toje pačioje aplinkoje Finas gali kurti programos funkcijas, rengti pristatymo turinį ir planuoti būsimus naujinius – struktūruotas užduotis deleguodamas skirtingiems agentams.

Iš esmės tai demonstruoja galimą skirtingų disciplinų sintezę – inžinerijos, dizaino ir komunikacijos – kurią koordinuoja vienas žmogus.

Išskirtinė Alekso darbo eiga stebina pačia mąstymo architektūra, kurią palaiko naujos kartos DI technologijos. Dauguma programuotojų vis dar dirba linijiniu principu – rašo kodą, testuoja ir kartoja. Finas perėjo prie daugiagijės mąstysenos, leidžiančios koordinuoti lygiagrečią pažangą tarp įrankių, agentų ir skirtingų disciplinų.

Tikroji inovacija slypi Fino darbo eigos dizaine – DI jis traktuoja ne kaip vieną asistentą, o kaip paskirstytų išteklių komandą. Kiekviena funkcija, kiekvienas dokumentas ir kiekvienas testavimo etapas tampa atskiru procesu, darniai veikiančiu pagal vieną kūrybinę kryptį.

5 „Codex“ triukai, kuriuos turite žinoti

Pademonstravęs, kad „Codex“ gali valdyti visą skaitmeninių programuotojų komandą, Aleksas žengė dar vieną žingsnį – kitame vaizdo įraše Finas pristatė penkis triukus, kurie šį metodą iš sumanaus eksperimento paverčia kasdiene praktika.

Tai – pagrindiniai principai valdant savo DI „darbuotojus“. Kiekvienas jų moko derinti greitį su kontrole, automatizaciją – su atsakomybe. Šie įgūdžiai tampa esminiais visiems, norintiems tapti sėkmingais kūrėjais „Vibe Coding“ stiliumi.

🧱 1. Programuokite miegodami

Pirmoji Alekso „Vibe Coding“ taisyklė apgaulingai paprasta: neleiskite, kad jūsų idėjos lauktų, kol pabusite. Kiekvieną vakarą prieš miegą jis atidaro „Codex“ mobiliąją programėlę ir paleidžia du ar tris nedidelius debesijos agentus, kiekvienam skirdamas aiškiai suformuluotą užduotį. „Palaikau vaibą net miegodamas“, – juokauja jis.

Kol Finas miega, DI agentai prisijungia prie jo „GitHub“ saugyklos, per naktį kuria naujas funkcijas ir siunčia pakeitimus. Ryte produkto atnaujinimai, tarsi naktiniai siuntiniai, jau laukia peržiūros.

🧱 2. Samdykite skirtingų sričių specialistus

Finas traktuoja „Codex“ ne kaip programavimo įrankį, o kaip miniatiūrinę įmonę. Kai pagrindinės funkcijos jau veikia, jis pradeda virtualiai „samdyti“ specialistus. Vienas agentas tampa rinkodaros praktikantu, kitas – produktų vadovu, dar kitas – tyrėju, analizuojančiu konkurentų programėles. „Paleiskite agentus kiekviename savo įmonės skyriuje“, – sako jis, tarsi apibūdindamas startuolio organizacinę struktūrą.

Čia „Vibe Coding“ peržengia į verslumo sritį. Ta pati sistema, kuri kuria programinę įrangą, gali rašyti pristatymo tekstus, rengti plėtros planus ar kurti rinkodaros strategijas – visa tai pagal struktūruotas užklausas.

🧱 3. Kelios versijos kiekvienai funkcijai

Tradicinėje programavimo aplinkoje sukuriama viena versija, kuri testuojama ir tobulinama, kol pradeda veikti tinkamai. Aleksas šį modelį apverčia aukštyn kojomis. Kurdamas vartotojo sąsajas, jis naudoja „Codex“ žiniatinklio versiją, kad vienu metu paleistų keturis agentus – kiekvienas jų sukuria unikalų išdėstymą ar dizainą.

Jo demonstracijoje visi keturi agentai vienu metu kūrė „Pomodoro“ laikmatį – kiekvienas su skirtinga išvaizda ir pojūčiu. Po kelių minučių jis jau turėjo kelis variantus, kuriuos galėjo palyginti. „Joks kitas DI programavimo įrankis kol kas negali padaryti nieko panašaus“, – pažymi jis.

🧱 4. Naktinės saugumo patikros

Net ir greičiausios darbo eigos bevertės, jei jose kuriamas nesaugus kodas. Kiekvieną vakarą Aleksas paleidžia saugumo patikros agentą, kuris peržiūri visą kodo bazę, ieško pažeidžiamumų ir pateikia pataisų pasiūlymus.

Įspūdinga tai, kaip sklandžiai ši praktika įsilieja į „Vibe Coding“ ritmą. Ta pati infrastruktūra, kuri kuria ir reklamuoja jūsų produktą, gali užtikrinti ir jo saugumą. Naktinis agentas tampa skaitmeniniu kokybės užtikrinimo inžinieriumi. Saugos užtikrinimas čia – ne antrinė mintis, o kasdienis procesas.

🧱 5. Automatinės kodo peržiūros

Dabar „Codex“ gali automatiškai peržiūrėti kiekvieną kodo keitimo užklausą (angl. pull request). Prieš sujungdama ją su pagrindine šaka – t. y. stabilia projekto versija – sistema patikrina visus naujus kodo versijos įrašus (angl. commits) ir įvertina, ar jie atitinka kokybės bei našumo reikalavimus.

Kitaip tariant, „Codex“ peržiūri kiekvieną atnaujinimą, tikrina visus pakeitimus ir užtikrina, kad į pagrindinį projektą būtų įtraukiamas tik kokybiškai parengtas kodas. Tai, kas anksčiau reikalavo patyrusio programuotojo akies, dabar įvyksta akimirksniu.

---

Penki triukai, kuriuos pademonstruoja Aleksas, apibrėžia žmogaus ir DI bendradarbiavimui skirtą valdymo filosofiją. Įvaldžius šiuos principus tampama ne greitesniu programuotoju, o sumanesniu koordinatoriumi – žmogumi, kuris žino, kada paleisti agentus, kada juos prižiūrėti ir kada tiesiog leisti jiems daryti tai, ką jie moka geriausiai. Rezultatas – darbo eiga, auganti kartu su jūsų vaizduote.

Tačiau ši laisvė kelia ir naujų klausimų: kaip išlaikyti nepailstančių skaitmeninių pagalbininkų kontrolę? Ir kokios apsaugos priemonės gali užtikrinti, kad „DI armija“ neišeitų iš rikiuotės?

„Vibe Coding“ pavojai ir saugos priemonės

„Vibe Coding“ suteikia galimybę deleguoti programavimo užduotis skirtingiems agentams – tačiau būtent čia glūdi ir pavojai. Kai DI sistemos generuoja ir keičia kodą, net menkiausios klaidos gali greitai daugintis. Dar jums to nesuvokus, vienos klaidingos instrukcijos padariniai gali pasklisti per kelias šakas. Pamoka paprasta: automatizacija nepanaikina atsakomybės – ji ją padidina.

⚠️ 1. Perdėtas delegavimas ir konteksto praradimas

Pirmoji klaida, kurią daro nauji „Vibe Coding“ kūrėjai, – manymas, kad daugiau agentų automatiškai reiškia didesnę pažangą. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį chaosą. Kai deleguojate neapibrėžtas idėjas ar neišbaigtas specifikacijas, „Codex“ vis tiek jas įvykdys – tik ne ta kryptimi, kurios tikėjotės. Kuriant naują produktą užduočių sparčiai daugėja, kontekstas išsiskaido, ir netrukus tenka taisyti sprendimus, kurių sąmoningai net nebuvote priėmę.

Visada pradėkite nuo trumpos specifikacijų kortelės: tikslas · įvestys · veiksmai · patikros · rezultatas. Tokia kortelė leidžia paprasta kalba nustatyti ribas, priklausomybes ir lūkesčius. Jei negalite parašyti specifikacijos – galite paprašyti, kad tai atliktų DI, tačiau rezultatą būtinai patikrinkite.

⚠️ 2. Versijų išsiskyrimas ir saugyklos konfliktai

Kai keli DI agentai redaguoja tą pačią kodo bazę, versijų išsiskyrimas tampa neišvengiamas. Du agentai gali skirtingai išspręsti tą pačią problemą – ir per kelias sekundes perrašyti vienas kito darbą. „GitHub“ sujungimai gali būti sėkmingi sintaksės požiūriu, bet klaidingi logiškai – palikdami vos pastebimų neatitikimų, kurie išryškėja tik po kelių dienų.

Priešnuodis – nuoseklus ritmas. Laikykitės šakų pavadinimų taisyklių, atlikite kasdienius sujungimus ir prieš diegimą užtikrinkite žmogaus peržiūrą. Kiekvieną sujungimą vertinkite kaip susitikimą tarp bendradarbių – trumpą, aiškų ir dokumentuotą.

⚠️ 3. Saugumas ir privatumas

Deleguodami užduotis DI agentams, kūrėjai susiduria su pavojingiausia grėsme – duomenų nutekėjimu. Kiekviena užklausa, siunčiama „Codex“ ar bet kuriam su debesija susietam agentui, iš esmės yra jūsų vietinę aplinką paliekanti žinutė. DI užklausoje gali atsidurti API raktas, kliento duomenų rinkinys ar slaptas prieigos failas.

Saugos taisyklės – be išlygų: slaptus duomenis laikykite .env failuose, naudokite tik skaitymui skirtas API prieigas ir prieš siųsdami duomenis bet kuriam DI modeliui juos išvalykite. Jautrų kodą pirmiausia vykdykite lokaliai, o sinchronizuokite tik tai, kas saugu.

⚠️ 4. Kognityvinis nuovargis ir kontrolės iliuzija

Valdydamas novatorišką DI darbo jėgą, bet kuris kūrėjas iš pradžių jaučiasi pakylėtas – kol tai nepradeda sekinti jo dėmesio ir susikaupimo. Kai vienu metu jums dirba keli agentai, o žinutės plūsta iš telefono, IDE ir debesijos, lengva patikėti, kad valdote visą procesą, nors iš tiesų jį tik stebite. Nepastebimai kaupiasi protinė našta – užduočių delegavimas, peržiūros ir patikros tampa kasdieniais rūpesčiais.

Vaistas – tinkamas darbo ritmas. Susikurkite dienos grafiką, kuriame kaitaliojasi darbas ir poilsis. Bent vieną valandą per dieną praleiskite be jokių įrenginių. Išsamiai apmąstykite padarytą pažangą.

⚠️ 5. Kokybės praradimas ir pasitenkinimas esama padėtimi

Kai didžiąją dalį darbo atlieka DI agentai, kyla pagunda atleisti vadžias. Laikui bėgant budrumas silpnėja, smalsumas blėsta, o kokybė pamažu slysta žemyn. Agentai gali sukurti techniškai tvarkingą kodą, kuris praeis visus patikrinimus, bet stokos vientisumo ir sistemos dizaino logikos.

Nuolat tikrinkite rezultatų kokybę, sudėtingesnes funkcijas kartais programuokite patys, o prieš patvirtindami kodo sujungimą paprašykite „Codex“ paaiškinti savo sprendimą.

Tokie nedideli įpročiai neleidžia aptingti ir padeda išsaugoti aukštus programinės įrangos kūrimo standartus. Automatizacija gali užtikrinti nuoseklumą, tačiau tik žmogaus akis išsaugo meistrystę.

Baigiamosios įžvalgos

Alekso darbo eiga – tai ne tik sumanus būdas naudoti GPT-5 „Codex“, bet ir užuomina į tai, kaip keičiasi pats programavimo procesas. Jo vaizdo įrašai rodo, kad riba tarp programuotojo ir vadovo profesijų pamažu nyksta. Vienas žmogus šiandien gali koordinuoti dešimtis DI agentų ir sujungti disciplinas, kurioms anksčiau prireikdavo ištisų komandų.

Iš Alekso pavyzdžių sužinome penkias esmines agentinio programavimo tiesas:

• Darbų delegavimas yra vertingas įgūdis. Kuo aiškesni jūsų ketinimai, tuo geresni rezultatai.
• Greitoms darbo eigoms reikia stabilaus pagrindo. Be aiškaus proceso automatizacija sugriūva nuo savo paties svorio.
• Kūryba plečiasi per sistemas. Kuriant įrankius su DI, svarbiausia ne pats programavimas, o pasitikėjimu grįstų ciklų kūrimas.
• Saugumas ir kokybė – ne derybų klausimas. Greitos darbo eigos reikalauja tvirtesnių saugos priemonių.
• Viską įtvirtina žmogiškos įžvalgos. DI armija gali nepailsdama vykdyti komandas ir generuoti kodą, tačiau tik žmogus tam gali suteikti prasmę.