DI agentai be iliuzijų: trijų lygmenų architektūra verslo procesams

Miuncheno mokesčių konsultacijų bendrovėje keturiasdešimt žmonių naudojasi „ChatGPT Teams“, „Microsoft 365 Copilot“ ir „Claude Cowork“ prenumeratomis. Pirmosios dvi buvo įsigytos 2025 m. „Cowork“ prenumerata pridėta 2026 m. sausį, kai produktas pasirodė rinkoje, – tikintis, kad trečiasis įrankis pagaliau pasiteisins. Finansų vadovė paprašė atlikti procesų analizę, nes laiko sąnaudos įsigijus trečiąją prenumeratą nepadidėjo.

Analizė atskleis, kad problema nesusijusi su konkrečiu produktu. Kiekvienas iš šių įrankių gali atlikti jam pavestą darbą. Problema – darbo metodai, kurie nepakito nuo 2024 m. Keturiasdešimt darbuotojų kiekvienam įrankiui formuluoja po vieną užklausą vienu metu, o gautus rezultatus į kitą proceso etapą perkelia rankiniu būdu. Įmonė moka milžiniškus pinigus už galingą technologiją, tačiau darbuotojai ją naudoja tarsi išmanių rašomųjų mašinėlių rinkinį.

Tai – brangaus pokalbių boto spąstai, dažniausias DI diegimo nesėkmės scenarijus Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Bendrovės, turinčios biudžetą naujausiems įrankiams įsigyti, kartu yra ir tos, kurioms sunkiausia atsisakyti įsisenėjusių įpročių. Prenumeratą nusipirkti lengva. Įpročius pakeisti – ne. Dar blogiau: kai pirmasis įrankis nuvilia, instinktyviai griebiamasi antrojo. Tada trečiojo. Daugiau programinės įrangos problemoms spręsti? Spąstai tik gilėja.

Lietuvos įmonės, kurių dauguma DI integraciją Vakaruose stebi iš šalies, iš tikrųjų turi pranašumą. Jūs dar nepradėjote taikyti DI integracijos modelio, kuris ne visuomet vyksta tinkama linkme. Kai diegsite vieną iš šių įrankių – „Claude Cowork“, „Microsoft 365 Copilot“, „Google Gemini“ – galėsite pradėti nuo darbo eigų architektūros kūrimo, o ne įsisenėjusių įpročių. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip tai padaryti.

Visose trijose pagrindinėse platformose sąveikos su dirbtiniu intelektu modelis keičiasi iš sinchroninio pokalbio į asinchroninį užduočių delegavimą.

2026 m. kovą trečiajame „Copilot“ atnaujinimų etape „Microsoft“ tiesiogiai integravo „Claude Cowork“ technologiją į savo produktą ir pristatė jį kaip „Copilot Cowork“. 2026 m. balandį „Copilot Studio“ platformoje tapo viešai prieinamos agentų orkestravimo funkcijos. „Google“ pristatė „Workspace Studio“ dar 2025 m. gruodį – leisdama naudotojams kurti programavimo nereikalaujančius agentus, galinčius dirbti su „Gmail“, „Drive“ ir „Chat“. Agentinių sistemų pajėgumų augimo tendencija – akivaizdi.

Kita vertus, būtų klaidinga traktuoti šių trijų Silicio slėnio milžinių platformas kaip lygiavertes. Terminas „agentinė sistema“ dabar apima skirtingas architektūras. „Claude Cowork“ turi tikrą prieigą prie vietinės failų sistemos – dirbdamas izoliuotoje virtualioje mašinoje, DI agentas skaito ir rašo failus jūsų kompiuteryje. „Copilot“ pasiekia Jūsų „Microsoft 365“ turinį per „Microsoft Graph“ – debesijoje veikiantį API sluoksnį. „Google Gemini“ veikia tik „Google Workspace“ aplinkoje: „Docs“, „Sheets“ ir „Drive“ produktuose.

Šiame straipsnyje „Claude Cowork“ sprendimas naudojamas kaip praktinis pavyzdys – ne todėl, kad tai madingas pasirinkimas, bet todėl, kad jis veikia toje aplinkoje, kurioje Lietuvos MVĮ iš tiesų laiko savo failus. Toliau aprašomas trijų lygmenų modelis, ribotesne forma, taikomas tiek „Copilot Studio“, tiek „Workspace Studio“.

Darbas su agentine sistema susideda iš trijų lygmenų. Procesų grandinė sujungia užduotis taip, kad vienos rezultatas tampa kitos įvestimi. Lygiagretaus vykdymo režimas vienu metu paleidžia kelias grandines. Individualių sprendimų kūrimas integruoja jūsų įmonės verslo logiką ir procesus į įrankius, kuriuos gali naudoti kolegos.

Procesų grandinė – tai fiksuota veiksmų seka, kurią „Cowork“ agentas kaskart vykdo ta pačia tvarka. Jūs nurodote tikslią darbo seką, o agentas seka jos receptą.

Receptas sukurtas iš keturių komponentų:

1. Jungtys (angl. connectors) – tai durys į išorines sistemas: „Gmail“, debesyje esančius „Drive“ failus, CRM sistemą ir pan. Failai, jau esantys aplanke, į kurį darbui nukreipėte „Cowork“ agentą, skaitomi tiesiogiai – tam jungties nereikia. Tiesioginė prieiga taip pat kainuoja gerokai mažiau žetonų (angl. tokens) nei duomenys, gauti per jungtį, o tai svarbu plečiant veiklą.
   • Pastaba. Oficialiame „Cowork“ kataloge yra apie 50 integracinių jungčių, tačiau didžioji jų dalis orientuota į JAV ir globalius SaaS įrankius („Slack“, „Salesforce“, „HubSpot“, „Notion“, „Jira“). Jei Jūsų įmonės veikla remiasi vietinėmis ar nišinėmis sistemomis – pavyzdžiui, lietuvišku el. sąskaitų faktūrų portalu ar vietiniuose serveriuose veikiančia ERP infrastruktūra – Jums prireiks individualios MCP konfigūracijos (t. y. programavimo sprendimų).
2. Įgūdžiai (angl. skills) – tai instrukcijų failai, parašyti anglų kalba (rekomenduojama). Kiekvienas įgūdis DI agentui yra tam tikros užduoties ar procedūros atlikimo algoritmas.
   • Pavyzdžiui: išgauti PVM numerius iš nuskaitytos sąskaitos faktūros, palyginti juos su tiekėjų sąrašu, parengti santrauką lietuvių kalba.
3. Komandos (angl. commands) – tai trumposios iškvietos. Viena frazė iškviečia algoritmą, nereikalaujant kaskart perrašyti užduoties.
4. Įskiepiai (angl. plugins) – tai aplankas, kuriame laikoma visa informacija apie jungtis, įgūdžius ir komandas, kad rinkinį būtų galima išsaugoti, panaudoti kitą mėnesį arba perduoti kolegai.

Virtuvės kalba: jungtys – tai šaldytuvas ir sandėliukas. Įgūdžiai – tai rašytiniai receptai. Komandos – tai trumpi nurodymai, kuriuos vyr. virėjas duoda komandai. Įskiepis – tai bendras paketas, kuriame visa tai laikoma.

Panagrinėkime tipinės krovinių ekspedijavimo įmonės Kaune operacijas. Kas mėnesį gaunama maždaug 180 tiekėjų sąskaitų faktūrų iš šešių vežėjų. Sąskaitų suderinimas kas mėnesį užtrunka dvi ar tris dienas, jei tai atliekama rankiniu būdu.

Procesų grandinė nuskaito naujus PDF failus iš tam skirto vietinio aplanko. Jungties nereikia – pakanka tiesioginės prieigos prie failų, suteiktos „Cowork“ agentui. Išgaunami šie duomenys: sąskaitos numeris, PVM mokėtojo kodas, grynoji suma, PVM ir bendroji suma.

DI agentas sulygina kiekvieną eilutę su vidiniu tiekėjų sąrašu, pažymi neatitikimus, viršijančius penkis eurus, ir pateikia tvarkingą santrauką lietuvių kalba. Turint tokį sprendimą, įmonės administratorei tereikia paleisti komandą, pasidaryti kavos ir grįžti prie patikrinto sąrašo, kurį ji gali peržiūrėti per 30 minučių.

Didieji kalbos modeliai (DKM) turi ribotą konteksto langą (angl. context window), ir kiekvienas informacijos žetonas, kurį pateikiate apdorojimui, konkuruoja toje pačioje modelio samprotavimo erdvėje.

Pastaba dėl konteksto lango:

1. Opus 4.7 – 1 mln. apimties kontekstas, brangiausias modelis, gili loginė analizė (sunaudoja 5 kartus daugiau žetonų).
2. Sonnet 4.6 – 1 mln. apimties kontekstas, standartinis modelis, optimaliausias daugumai užduočių.
3. Haiku 4.5 – 200 tūkst. apimties kontekstas, greičiausias ir pigiausias.

❌ Kas gali nepavykti? Pabandykite apdoroti 180 sąskaitų faktūrų per vieną etapą ir susidursite su agentinės sistemos ribotumais. Rezultatų kokybė prastėja pusiaukelėje. Ties 140-ąja sąskaita agentas jau ignoruoja penkių eurų neatitikimo taisyklę.

✔️ Sprendimas? Laipsniškas informacijos atskleidimas (angl. progressive disclosure). Darbą suskaidykite į mažesnes partijas: po 10–20 sąskaitų. Prieš pradedant darbą su nauja partija, kiekviena partija įrašoma į švarų failą. Patikima procesų grandinė visada susideda iš mažesnių žingsnių, o ne vienos didelės užklausos.

MVĮ testas. Jei procesą galite aprašyti naujokui pirmąją jo darbo dieną – jį galite susieti į grandinę. Jei negalite – procesas dar neparuoštas automatizavimui. Jį reikia perrašyti.

Lygiagretaus vykdymo principas teigia, kad pagrindinis agentas (orkestratorius) pats darbo neatlieka. Jis pasitelkia kelis pagalbinius agentus (angl. sub-agents), kiekvienam perduoda konkrečią užduoties dalį ir surenka rezultatus, kai šie tampa prieinami.

Skirtumą nuo procesų grandinės verta apibrėžti tiksliai. Grandinė – vienas darbuotojas, iš eilės atliekantis 10 žingsnių. Lygiagretus vykdymas – keletas darbuotojų, kiekvienas vienu metu atliekantis po vieną žingsnį. Daugumos verslo procesų struktūroje yra abiejų elementų, tiek užduočių grandinių, tiek lygiagrečiai atliekamų užduočių.

💡 Kodėl tai svarbu? Kiekvienas pagalbinis agentas veikia savo atskirame konteksto lange, t. y. turi savo erdvę samprotavimui, todėl sparčiai neišauga orkestratoriaus konteksto langas. Vykdytojas nesidalija atmintimi su kitais pagalbiniais agentais ir grąžina tik tai, ko paprašė orkestratorius. Todėl lygiagretus vykdymas yra ne tik greitesnis – šiuo metu tai efektyviausias sprendimas didelio masto užduotyse, padedantis išvengti konteksto praradimo. Nė vienas agentas savo konteksto lange nesaugo visos informacijos.

Panagrinėkime administravimo padalinį metalinių komponentų gamybos įmonėje Šiauliuose (60 darbuotojų). Kas savaitę iš trisdešimt tiekėjų gaunamos kokybės ataskaitos. Dalis jų – skenuoti PDF dokumentai, kiti – „Excel“ eksportai, kelios ataskaitos tiesiog atsiunčiamos tekstiniu formatu (el. paštu). Pirkimų vadovui reikalinga suvestinė. Kurie tiekėjai praėjusią savaitę viršijo nustatytą broko ribą ir kiek?

❌ Grandinės metodas: vienas agentas nuskaito visas trisdešimt ataskaitų iš eilės. Ties aštuoniolikta ataskaita konteksto langas perpildytas kitų tiekėjų broko rodikliais, ir agentas pradeda maišyti duomenis. Krinta rezultatų kokybė. Vadovas nepasitiki informacija ir pats turi viską perdaryti.

✔️ Lygiagretaus vykdymo metodas: 30 ataskaitų = 30 pagalbinių agentų? Jokiu būdu! Tai smarkiai apkrautų vieną kompiuterį ir gana greitai išnaudotų žetonų limitą. Vietoj to pagalbiniai agentai paleidžiami mažomis partijomis: po penkis vienu metu, šešios grupės iš viso. Kiekvienas pagalbinis agentas gauna tik savo failą ir trumpą instrukciją: išgauti broko rodiklį, palyginti su sutartine riba, grąžinti vieną eilutę. Kiekviena partija įrašo rezultatus į švarų failą prieš paleidžiant kitą. Orkestratorius į vieną suvestinę sujungia trisdešimt vienos eilutės atsakymų. Vykdymo laikas sutrumpėja nuo maždaug keturiasdešimties minučių iki mažiau nei dešimties. Kokybė išlieka, nes nė vieno pagalbinio agento neprašoma savo konteksto lange saugoti daugiau nei vienos ataskaitos duomenis.

❌ Kas gali nepavykti? Kiekviena pagalbinio agento užklausa įkainojama atskirai, o lygiagretus išskaidymas greitai išaugina žetonų kaštus. Svarbiausia – kiekvienam pagalbiniam agentui skirta instrukcija turi būti glausta, o rezultato formatas – griežtai struktūruotas. Jei instrukcija nekonkreti, taip pat didėja haliucinacijų rizika. Pagalbiniai agentai negali sustabdyti proceso ir paprašyti patikslinimo. Kiekvieną instrukciją rašykite taip, tarsi ją perduodate naujokui, kuris negali jūsų trukdyti.

Ir tai verta pasakyti atvirai: lygiagrečiam vykdymui reikalinga išmani architektūra. Skaidymas mažomis partijomis nėra vien kompromisas. Tai forma, kurią įgauna tikra lygiagreti procesų grandinė.

Skirtinga realizacija. 2026 m. balandį „Copilot Studio“ tapo viešai prieinami agentų orkestravimo pajėgumai. Platforma siūlo panašų lygiagrečių užduočių modelį. Tačiau jos pagalbiniai agentai duomenis perduoda per „Microsoft Graph“, o tai kiekvienoje perdavimo grandyje prideda delsą ir žetonų išlaidas.

MVĮ testas. Jei ta pati užduotis paprastai būtų paskirstyta keliems greta dirbantiems specialistams – tai lygiagreti užduotis. Jei ją dešimčia nuoseklių žingsnių atlieka vienas žmogus – tai procesų grandinė. Daugumai administravimo padalinių reikalingi abu metodai.

Pirmaisiais dviem lygmenimis Jūs naudojate „Cowork“ kaip bazinę platformą, surinktą iš standartinių, jau egzistuojančių modulių. 3 lygmenyje patys pradedate juos kurti patys. Įgūdis – tai aplankas su anglų kalba parašytu instrukcijų failu. Jei mokate parengti vidaus tvarkos taisyklę, taip pat galite parašyti įgūdžiui apibrėžti reikalingą algoritmą.

💡 Įgūdis – tai pagal užduotį pavadintas aplankas su failu „SKILL.md“. Faile pateikiamas trumpas aprašas, ką algoritmas atlieka. Toliau eina nurodymai, surašyti taip, kaip užduotį aiškintumėte naujokui. Prieš pradėdamas darbą, DI agentas kiekvieną kartą perskaito šį failą.

💡 Įskiepis – tai susietų įgūdžių aplankas su nedideliu konfigūraciniu failu. Logiška, jei kuriate skaitmeninį darbuotoją, norėsite būtent vieno aplanko, kurį galima išsaugoti kaip, pavyzdžiui, „AI-DI buhalteris“, pakartotinai naudoti ir diegti kolegoms finansų skyriuje.

Panagrinėkime tipinę vertimų agentūrą Vilniuje, kuri didžiąją dalį darbų atlieka keliems dideliems verslo klientams. Kiekvienas klientas turi paruošęs stiliaus vadovą – specifinę terminologiją, formalaus registro nuostatas ir kt. Kiekviena agentūros vertėja turi šį vadovą perskaityti.

„Cowork“ agentui šių taisyklių nereikia kartoti iš naujo. AI-DI sistemų architektas paruošia vieną algoritmo failą – maždaug 400 žodžių – susistemindamas kliento stiliaus reikalavimus anglų kalba. Failas išsaugomas kaip įgūdis ir perduodamas agentūrai, kuri gali jį įsidiegti į bendrą įgūdžių skiltį arba „AI-DI lingvisto“ aplanką.

Kiekviena agentūros vertėja savo DI poredagavimo (AIPE) užduotims taiko tą patį įskiepį ir jo įgūdžius. Rezultatai tampa nuoseklūs visoje komandoje, nes DI agentas dabar skaito tą patį taisyklių rinkinį. Laiko sąnaudos sukūrimui: viena popietė. Nuolatinė priežiūra: įgūdžio redagavimas, kai klientas pakeičia taisykles ar tobulinamas pats darbo sekos algoritmas.

Trys lygmenys. Trys kompleksiniai atvejai. Ir vienas juos visus vienijantis principas. Agentinė sistema nepažįsta jūsų verslo specifikos tol, kol jos neišmokote. Pats mokymas – tai labiau veiklos organizavimo projektas, o ne technologinis iššūkis.

Iš šalies DI integraciją stebinčios Lietuvos įmonės nieko neprarado. Agentinių sistemų galimybės iš tiesų atsiveria tik dabar. Įmonės, kurios prie šių sistemų pereis turėdamos aiškų procesų žemėlapį, pasieks daugiau nei tos, kurios prieš kelis metus vedamos entuziazmo įsidiegė „ChatGPT“.