Silicio slėnio kapitalistai, stovėdami ryškiai apšviestose scenose, pranašauja, kad dirbtinis intelektas (DI) netrukus išgydys ligas, išspręs fizikos problemas ir, apskritai, taps sąmoningu.
Tuo metu logistikos vadybininkė Klaipėdoje iki 19.00 valandos pluša darbe. Jai reikia ne sąmoningos mašinos, o išmanios sistemos, gebančios perskaityti penkiasdešimt nuskenuotų PDF sąskaitų faktūrų, išgauti PVM mokėtojo kodus ir suformatuoti juos į „Excel“ skaičiuoklę, kad ji galėtų laiku baigti darbą.
Tai yra pagrindinė šiuolaikinės technologijų eros prieštara. Pastaruosius dvejus metus dirbtinio intelekto integracija įmonių vadovams kėlė galvos skausmą. Buvo žadamas esminis produktyvumo lūžis, tačiau gavome pokalbių botus, kurių patarimai gali baigtis tragedija.
Nuo pokalbių botų prie agentinių darbo eigų
Pokalbių botai veikia remdamiesi tuo, ką tyrėjai vadina 1-osios sistemos mąstymu – greitu, reaktyviu ir grįstu pokalbiais.
Svarbiausia, jiems būtinas žmogus operatorius, kuris nuolat perkėlinėtų duomenis. Vartotojas nukopijuoja tekstą iš naršyklės ir įklijuoja jį į užklausos langą. Užduodamas klausimas, mašina sugeneruoja atsakymą, o tada tas atsakymas kopijuojamas ir įklijuojamas atgal į programinę įrangą. Ši dinamika nepanaikina rankinio darbo mokesčio. Ji tik pakeičia darbo pobūdį, įtraukdama į vadinamuosius „sukamųjų kėdžių“ spąstus. Galiausiai sunkiausią darbą vis tiek atlieka pats žmogus.
„Claude Cowork“ pasirodymas rinkoje
2026 metų pradžioje įmonės „Anthropic“ išleistas įrankis „Claude Cowork“ atspindi struktūrinį ir architektūrinį atsitraukimą nuo pokalbių botų.
Norint paleisti „Claude Cowork“, nereikia atidaryti naršyklės. Tai programinis įrankis, pasiekiamas kaip naujas, specializuotas vykdymo režimas, tiesiogiai integruotas į esamą „Claude Desktop“ programą. Tai yra darbalaukio vykdymo lygmuo, gebantis taikyti 2-osios sistemos mąstymą – lėtą, apgalvotą, kelių etapų planavimą.
„Claude Cowork“ yra autonominis darbalaukio agentas, veikiantis kaip skaitmeninis darbuotojas – jis tiesiogiai skaito, redaguoja ir sistemina vietinius failus, atlikdamas daugiapakopes užduotis.
Rinkoje pasirodžius šiam įrankiui, analitikai tiesioginę rinkos reakciją praminė SaaS apokalipse („SaaSpokalipse“). Skaičiuojama, kad per kelias dienas iš tradicinių programinės įrangos įmonių rinkos kapitalizacijos buvo išbraukta 285 milijardai dolerių. Priežastis paprasta. Pokalbių botų platformos suteikia skaitmenines aplinkas, kurios yra gana ribotos paskirties, o „Claude Cowork“ agentas jas visiškai aplenkia. Jis veikia tiesiogiai kompiuteryje. Vartotojas nurodo vietinį aplanką kietajame diske, duoda komandą ir leidžia sistemai dirbti fone. Agentas skaito, redaguoja ir kuria naujus failus. Tai nenuilstantis pagalbininkas, veikiantis operacinėje sistemoje.
Trūkstamas vidurio lygmuo
Norint tiksliai suprasti, kas yra „Claude Cowork“, būtina suprasti, ką jis pakeičia. Rinka šiuo metu padalyta į tris skirtingus dirbtinio intelekto lygmenis.
1️⃣ Pirmasis lygmuo – pokalbių botai („Claude“, „Gemini“, „ChatGPT“). Juos galima laikyti entuziastingais konsultantais. Paprašius sukurti rinkodaros strategiją, jie parengs penkių puslapių dokumentą, tačiau jie yra įkalinti už stiklinių durų. Jie negali atidaryti jūsų elektroninio pašto ar suformatuoti skaidrių. Jie pateikia strategiją, o tada žmogus pats turi ją įgyvendinti.
2️⃣ Antrasis lygmuo – programavimo agentai („Claude Code“, „Gemini CLI“, „GPT-5.3 Codex“), veikiantys kaip vyresnieji programinės įrangos inžinieriai. Jie yra itin galingi, nes geba rašyti sudėtingus skriptus, kompiliuoti ir diegti programinę įrangą. Tačiau jie veikia terminaluose arba programuotojams skirtose aplinkose, o tai reikalauja techninių įgūdžių – vartotojas privalo išmanyti katalogų kelius, komandų eilutės sąsajas ir programavimo logiką. Mažos ar vidutinės įmonės savininkas šių įgūdžių dažniausiai neturi, todėl atidaręs terminalo langą jaučiasi patekęs į „Matricą“. Tai svetima aplinka, funkciškai nenaudinga kasdieniam darbui biure.
3️⃣ Trečiasis lygmuo – darbalaukio vykdymo lygmuo („Claude Cowork“). Tai trūkstama grandis, kuri užpildo atotrūkį tarp pokalbio lango ir terminalo, suteikdama autonominę vykdymo galią, būdingą programuotojų įrankiams, bet pritaikytą paprastai, vizualiai sąsajai, skirtai verslo profesionalams ir biuro darbams.
Nereikia rašyti nė vienos „Python“ kodo eilutės – pakanka įkelti dvidešimt taksi kvitų į aplanką. Atidarius „Cowork“ kortelę įrašoma komanda: „Perskaityk šiuos kvitus, išgauk datas, sumas bei prekybininkų pavadinimus ir sukurk suformatuotą „Excel“ išlaidų ataskaitą“.
Gavęs užduotį, DI agentas išgauna tekstą naudodamas optinį simbolių atpažinimą (OCR), suskirsto išlaidas į maitinimo, transporto ir apgyvendinimo kategorijas bei sugeneruoja skaičiuoklę. Atlikęs darbą, jis išsaugo failą tiesiai į aplanką, todėl užduotis, kuri tradiciškai užima tris valandas, atliekama per kelias minutes.
Vis dėlto verslo vadovams, neturintiems IT žinių, savarankiškas DI agentų kūrimas yra operacinė rizika. Mėnesinę „Claude“ licenciją gali įsigyti bet kuri Lietuvos įmonė, tačiau vien įrankio įsigijimas problemų neišsprendžia. Norint saugiai įdiegti šią technologiją visoje įmonėje, užtikrinti griežtas duomenų schemas, sukonfigūruoti pritaikytus įgūdžius ir užkirsti kelią dirbtinio intelekto haliucinacijoms finansiniuose įrašuose, reikalinga sistemų architektūra. Globalūs, masinei rinkai skirti dirbtinio intelekto sprendimai Baltijos šalyse dažnai veikia netinkamai, nes jiems trūksta lokalaus konteksto. „Claude Cowork“ yra tik dar vienas technologinis įrankis. Operacinė integracija yra ta sritis, kurioje verslas patirs sėkmę arba žlugs.
Mažos rinkos perspektyva
Žvelgiant iš analitinės perspektyvos, kyla klausimas, ar ši technologija iš tiesų pritaikoma Lietuvai.
Technologijų žurnalistika dažnai susitelkia į „Fortune 500“ įmonių sėkmę. Kai stambus bankas diegia įmonės lygmens DI sistemą, tam išleidžiami penki milijonai dolerių, pasamdoma diegimo specialistų komanda ir praleidžiama aštuoniolika mėnesių integruojant ją į senąsias pagrindines sistemas.
15 darbuotojų turinti gamybos įmonė Kaune to padaryti negali, nes neturi kapitalo, laiko ar techninės infrastruktūros. Be to, Baltijos šalių įmonės šiuo metu susiduria su opiu, sisteminiu darbo jėgos trūkumu, todėl darosi vis sunkiau rasti kvalifikuotų darbuotojų.
„Cowork“ sulygina sąlygas, pirmiausia todėl, kad įveda izoliuotos vietinės aplinkos koncepciją.
Frazė „autonominis DI agentas, galintis dirbti jūsų kompiuteryje“ kelia nerimą. Kyla baimė, kad nevaldomas algoritmas ištrins finansinius įrašus, sukurs netikrą sąskaitą faktūrą ar išsiųs klientų sąrašą konkurentui.
„Cowork“ šią riziką sušvelnina per architektūrinę izoliaciją – DI agentas neturi visiškos laisvės veikti kietajame diske. Jis veikia griežtai apribotoje izoliuotoje aplinkoje, kurioje vartotojas aiškiai paskiria vieną aplanką, prie kurio DI turi prieigą. Agentas negali matyti nieko už šios aplinkos ribų ir negali keisti failų, kurių tame aplanke nėra.
Mažai ar vidutinei įmonei, saistomai griežtų BDAR reglamentų ir klientų konfidencialumo sutarčių, šis izoliuoto lygmens vykdymas yra gyvybiškai svarbus. Taip verslas gali taikyti automatizavimą intensyviam duomenų apdorojimui, neatverdamas savo skaitmeninės infrastruktūros debesijoje veikiantiems neuroniniams tinklams. „Cowork“ veikia kaip saugus, apribotoje teritorijoje dirbantis darbuotojas, kuris, gavęs užduotį, veikia griežtai nustatytose ribose.
Užklausų inžinerijos pasitraukimas
Šio pokyčio pasekmės reikalauja iš esmės pakeisti skaitmeninio darbo valdymą.
Stebimas laipsniškas užklausų inžinerijos nykimas. Pastaruosius dvejus metus darbuotojams buvo kalbama, kad jie privalo išmokti tikslingai bendrauti su dirbtiniu intelektu. Seminaruose vis dar moko kurti sudėtingas, pastraipos ilgio užklausas, siekiant iš pokalbių boto išgauti kuo naudingesnį atsakymą.
Užklausų rašymas jau laikina, pereinamoji fazė. Ateities darbas neapima susirašinėjimo su mašinomis. Jis apima darbų ir užduočių delegavimą, įgalinant agentines darbo eigas.
Sąveikos modelis keičiasi iš sinchroninio pokalbio į asinchroninį delegavimą. Vartotojas nebestebi, kaip „Cowork“ atsakinėja į užklausą. Apibrėžus galutinį rezultatą ir davus agentui užduotį, darbas atliekamas savarankiškai.
Tai reikalauja kitokio vartotojo požiūrio į darbą ir atsisakymo kiekviename žingsnyje prižiūrėti DI. Būtina pasitikėti sistema, kad ji pasieks rezultatą, net jei jos tiksli metodika skiriasi nuo žmogaus taikomų metodų.
Organizacijos, kurios prisitaikys prie šio asinchroninio modelio, iš esmės sumažins administracines išlaidas ir pakeis žinių ekonomikos dinamiką. Darbuotojai bus išlaisvinti atlikti darbą, kuris iš tikrųjų generuoja pajamas – strategiją, ryšių su klientais valdymą ir sudėtingų problemų sprendimą.
Organizacijos, kurios neprisitaikys ir laikysis rankinio administravimo modelio, anksčiau ar vėliau bus išstumtos iš rinkos. Jos veiks neefektyviai, kol konkurentai dirbs dvigubai sparčiau, pasitelkę milžinišką skaičiavimo galią.
Baigiamoji mintis
Verslui nereikia mašinų, kurios rašytų poeziją, tapytų paveikslus ar simuliuotų bendravimą su žmogumi. Tam yra žmonės, kartais tai jau pamirštame! Organizacijoms reikia sistemų, kurios panaikins rankinio darbo mokestį, kad logistikos vadybininkė Klaipėdoje galėtų įprastu laiku baigti darbą.
Tomas Zakšauskas
AI-DI sistemų architektas
„AI-DI“ projektuoja ir diegia „Claude Cowork“ agentus, pritaikytus Lietuvos komercinei aplinkai. Registruokitės į diagnostinę konsultaciją su Tomu ir įvertinkite, ar DI automatizavimo sprendimai gali saugiai panaikinti jūsų įmonės rankinio darbo mokestį.
