Lietuvių kalba turi septynis gramatinius linksnius, griežtą giminės derinimą ir formalaus registro taisykles, apie kurias žmonės, kalbantys germanų kalbomis, niekada nesusimąsto. Šia kalba šneka vos 2,8 milijono žmonių. Dėl to ji tampa komerciškai nematoma Silicio slėnio DI laboratorijoms, kurios sprendžia, kurias kalbas optimizuoti, o kurias – ignoruoti.
Rezultatas nuspėjamas. Paprašykite bet kurio didžiojo kalbos modelio (DKM) parašyti dalykinį laišką lietuviškai. Gausite tekstą, kuris yra gramatiškai apytikslis, idiomiškai tuščias ir profesionaliai nepanaudojamas be intensyvaus žmogaus įsikišimo. Standartinis DKM tiesiog nerašo taip, kaip rašytų gimtakalbis. Sugeneruotas tekstas skamba kaip itin kompetentingas, bet sterilus angliškos minties vertimas. Lietuvis jį perskaitys, nusijuoks, perrašys pusę – ir tik tada paspaus „Siųsti“. Arba apskritai nesivargins jo generuoti.
Tai nemenka kokybės spraga. Tai struktūrinė kliūtis DI diegimui visos ekonomikos mastu. Daugumai Lietuvos specialistų nėra patogu dirbti išskirtinai angliškoje aplinkoje. Vyresnieji sprendimų priėmėjai – daugelis jų užima pareigas, nuo kurių priklauso, ar DI apskritai bus diegiamas, – anglų kalbą moka nepakankamai, kad galėtų naudotis šiais įrankiais, juo labiau – vertinti jų potencialą. Kai įrankiai tinkamai nesupranta jūsų kalbos, jais niekas nesinaudoja. Diegimas sustoja. Atotrūkis tarp Lietuvos – rinkos, kurią Silicio slėnis visiškai ignoruoja, – ir didesnių rinkų tik didėja.
Vyraujantis atsakas į šią problemą – mokymai. Jie brukami iš visų pusių: seminarai, dirbtuvės, nuotolinės sesijos. Žmonės mokomi naudotis bendriniais įrankiais pasenusiuose kontekstuose, o tada išleidžiami namo su paplekšnojimu per petį: „Dabar tvarkykitės patys.“ Tačiau mokant žmogų naudotis buku įrankiu, pats įrankis netampa aštresnis. Dviejų dienų užklausų inžinerijos seminaras nėra sistemų inžinerija. Tai pleistras, parduodamas už konferencijos bilieto kainą.
Tuo metu tikrosios sąnaudos slepiasi tiesiog prieš akis. Kažkas iš komandos – dažniausiai žmogus, kuris tiesiog moka gerai rašyti, o ne tas, kurio pareigybės aprašyme tai numatyta, – valandų valandas perrašinėja DI sugeneruotą tekstą arba rašo nuo nulio. DI žadėtas „efektyvumas“ tyliai virsta rankinio darbo mokesčiu: neregistruotomis darbo sąnaudomis, kurios niekada neatsiranda jokiame balanse, bet griaužia maržą nuo kiekvieno dokumento, kiekvieno laiško, kiekvieno pasiūlymo, kuris turi skambėti taip, tarsi jį parašė profesionalas. Nes būtent taip ir buvo. Po to, kai DI nesugebėjo to padaryti.
Kalbinio deficito neišspręsite jokiomis užklausomis. Privalote suprojektuoti sprendimą.
Štai čia pasirodo „AI-DI lingvistas“.
Etalonas
Kurdamas lietuvių kalbos C2 įgūdį, atlikau kontrolinį testą: tą patį anglišką dalykinį tekstą – bendrovės ketvirčio rezultatų santrauką – išverčiau į lietuvių kalbą naudodamas „Claude“ be jokios specializuotos konfigūracijos. Standartinis modelis, numatytieji nustatymai, jokių papildomų instrukcijų.
Rezultatas siekė B2 lygį pagal CEFR skalę. Funkcionalus, suprantamas tekstas, skambantis taip, tarsi jį būtų parašęs kruopštus užsienio mainų studentas. Jis iškalė gramatikos lenteles, bet lietuviškame verslo biure neišgyventų nė dienos. Linksnių galūnės dažniausiai teisingos. Žodžių tvarka atkartojo anglišką sintaksę. Formalus registras toje pačioje pastraipoje svyravo tarp pusiau formalaus ir kasdienio. Dalyvinės konstrukcijos – lietuvių kalbai itin būdingos, o anglų beveik ne – praktiškai neegzistavo. Jas pakeitė gremėzdiški šalutiniai sakiniai, kurių joks gimtakalbis profesionalas nerašytų.
Šiandien B2 lygis yra kiekvieno pagrindinio DKM riba apdorojant lietuvių kalbą. Tai lubos, o ne pagrindas. „Anthropic“ ir „OpenAI“ neišleis milijonų dolerių skaičiavimo ištekliams, kad išmokytų savo modelius lietuviškos biurokratinės gramatikos niuansų. Tam nėra ekonominės paskatos. O bet kuriam verslui, privalančiam nusiųsti pasiūlymą valstybės institucijai, pateikti reguliavimo dokumentaciją ar tiesiog parašyti klientui laišką taisyklinga lietuvių kalba, – B2 lygis nėra tik nepatogumas. Tai komercinė rizika. Tai signalas partneriams, kad taupote kokybės sąskaita.
Tas pats „Claude“ modelis, integruotas į architektūrą, kurią netrukus aprašysiu, pasiekė C2 lygį. Modelio specifikacijos nepakito. Pasikeitė jį valdanti infrastruktūra.
Architektūra

„AI-DI lingvistas“ – tai kalbos kūrimo procesų grandinė, apimanti tris atskirus etapus. Kiekvienas etapas turi griežtai apibrėžtą apimtį, specifinį įgūdžių rinkinį ir kontrolės tašką. Žmogus peržiūri, koreguoja arba sustabdo procesą kiekviename žingsnyje. Agentas siūlo. Profesionalas sprendžia.
Tai kritiškai svarbu, nes kalbos kokybė nėra vienmatė problema. Vertimo tikslumas, gramatinis korektiškumas, registro nuoseklumas, natūrali formuluotė ir tipografinis tikslumas yra skirtingos klaidų kategorijos, reikalaujančios skirtingų apdorojimo metodų. Bandymas vienu etapu suvaldyti visus šiuos elementus lemia vidutinišką rezultatą, kuriame kiekviena dimensija turi trūkumų. Architektūrinė grandinė šias užduotis išskaido.
1 etapas – pamatas (C2 lietuvių kalba)

Pirmojo etapo įgūdis atlieka sunkiausią struktūrinį darbą: verčia anglišką pirminį tekstą į lietuvių kalbą arba kuria originalų lietuvišką turinį nuo nulio – dalykinę korespondenciją, pasiūlymus, ataskaitas, sutartis, procedūras, posėdžių protokolus, vadovybei skirtas santraukas.
Jis neveikia remdamasis vien bendraisiais DI modelio mokymo duomenimis. Aktyvuotas, jis įkelia specifinius informacinius failus, kurių reikia konkrečiai užduočiai. Formalus laiškas aktyvuoja formalaus registro taisykles ir daiktavardžių linksniavimo lenteles. Vertimas iš anglų kalbos įtraukia ES tarpinstitucinio stiliaus vadovo išrašą, sintaksės transformavimo taisykles ir dažniausių klaidų katalogą. Sutarties punktas papildomai įkelia skyrybos ir rašybos konvencijas kartu su formalaus registro šablonais.
Šį etapą valdo vienuolika informacinių failų. Juose aprašytos septynių gramatinių linksnių ir prielinksnių valdymo taisyklės, būdvardžių derinimas pagal giminę, skaičių ir linksnį, trys veiksmažodžių asmenuočių grupės su visomis laikų formomis ir nuosakomis, veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvių konstrukcijos, lietuviškos žodžių tvarkos konvencijos, kreipimosi formos bei dokumentų struktūra, daugiau nei 500 klasifikuotų dažniausių klaidų ir išsamus skolinių registras, suderintas su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) rekomendacijomis.
DI modelis nespėlioja. Jis remiasi šaltiniais.
Pirmojo etapo rezultatas paprastai siekia C1+ lygį pagal CEFR skalę. Tai reikšmingas šuolis nuo bazinio B2 lygio – skirtumas tarp kompetentingo užsieniečio, kuris nėra gimtakalbis, ir kvalifikuoto specialisto, kurio lietuvių kalba retkarčiais skamba šiek tiek nenatūraliai.
2 etapas – redaktorius (DI poredagavimas)

Antrasis etapas nėra korektūra. Tai giluminis kalbinis redagavimas – toks darbas, kurį tradicinėje vertimų agentūroje atliktų vyresnysis redaktorius, turintis ilgametę dalykinę patirtį.
Jis gauna pirmojo etapo rezultatą ir apdoroja jį griežta seka. Pirma – struktūrinė ir loginė peržiūra: ar tekstas dėstomas nuosekliai? Ar pastraipos gerai sukomponuotos? Ar yra loginių spragų? Tada – pagrindinis gramatikos ir sintaksės etapas, sakinys po sakinio: linksnių valdymas, veiksmažodžių asmenavimas, giminės ir skaičiaus derinimas, žodžių tvarkos koregavimas ten, kur tekstas vis dar atkartoja angliškus šablonus vietoj lietuviškų. Paskui – registro ir terminijos kontrolė: neformalaus žodyno keitimas, dalykinių formuluočių tikrinimas, skolinių šalinimas ten, kur egzistuoja standartiniai lietuviški atitikmenys, ir nuoseklaus terminų vartojimo užtikrinimas visame dokumente.
Paskutinis žingsnis atskiria šį etapą nuo paprasto gramatikos tikrintuvo. Antrasis etapas atlieka sistemingą DI pėdsakų šalinimą. Redaktorius peržiūri kiekvieną sakinį ir klausia: ar taip parašytų lietuvis profesionalas? Jis ieško konkrečių požymių – pernelyg tiesioginių angliškų kalkių, nenatūralių neveikiamosios rūšies konstrukcijų, bendrinio žodyno ten, kur lietuvių kalba turi tikslius atitikmenis, pasikartojančių sakinių struktūrų, šabloninių įžangų, kurios išduoda mašininę kilmę. Jis įterpia dalyvines konstrukcijas ten, kur lietuvių kalboje jos natūraliai vartojamos. Jis paįvairina sakinių ritmą.
Rezultatas skamba taip, tarsi jį būtų parašęs kvalifikuotas gimtakalbis profesionalas. CEFR lygis: C2.
3 etapas – kokybės vartai (korektūra)

Kai tekstas pasiekia trečiąjį etapą, gramatika, sintaksė, registras ir terminija jau turėtų būti nepriekaištingi. Šis etapas skirtas užfiksuoti tai, ką praleidžia net ir geri redaktoriai – smulkmenas, kurios, paliktos be priežiūros, sukuria aplaidumo įspūdį.
Jo aprėptis sąmoningai siaura: likusios rašybos klaidos, diakritinių ženklų tikrinimas, skyrybos tikslinimas, formatavimo nuoseklumas – lietuviškos kabutės, dešimtainiai kableliai, datų formatai, teisingi brūkšnių tipai, tarpai prieš procento ženklą, – kryžminis vardų, skaičių ir datų sutikrinimas bei galutinis sklandumo patikrinimas.
Trečiasis etapas veikia pagal tris pagrindines taisykles. Pirma: vengti perteklinio redagavimo. Jei sakinys gramatiškai teisingas ir skamba natūraliai, jį reikia palikti ramybėje. Kiekvienas nereikalingas pakeitimas sukuria naujų klaidų riziką. Antra: kiekvienas pakeitimas turi būti pagrįstas konkrečia taisykle. Jokių subjektyvių „patobulinimų“. Trečia: niekada nekeisti prasmės. Jei trečiasis etapas nustato esminę problemą – gramatikos klaidą, prasmės iškraipymą, registro pažeidimą, – ji pažymima ir grąžinama antrajam etapui. Jis nebando taisyti to, kas nepriklauso jo kompetencijai.
Kiekvieno vykdymo pabaigoje trečiasis etapas atlieka automatinį palyginimą: žodis po žodžio lygina pradinį tekstą su galutine redakcija. Kiekvienas skirtumas turi būti paaiškintas įvardyta taisykle. Jei pakeitimo negalima pagrįsti, jis atšaukiamas. Tai privaloma. Tai įdiegta į procesą, nes korektoriai – tiek žmonės, tiek DI – kartais atlieka netyčinius pakeitimus, kurių patys neregistruoja kaip pokyčių.
Po trečiojo etapo tekstas yra paruoštas spaudai.
Savimokos ciklas

Statiškas įrankis laikui bėgant praranda efektyvumą. Keičiasi terminija. Kinta vidinis stilius. Atsiranda naujų dokumentų tipų. Agentas, nesugebantis mokytis iš savo veiklos, – tai įrankis, kurio galiausiai atsisakysite.
„AI-DI lingvistas“ nėra statiškas. Jis veikia grįžtamojo ryšio ciklu, kuris stiprėja sulig kiekvienu panaudojimu.
Kiekviena žmogaus redaktoriaus korekcija peržiūros kontrolės taškuose – pakeistas terminas, pertvarkytas sakinys, pažymėta registro pastaba – neišnyksta debesijos serveryje. Ji visam laikui įrašoma į agento vietinį memory.md failą jūsų saugioje smėlio dėžėje. Jūs fiziškai atnaujinate jo standartinę veiklos procedūrą. Naują referencinę medžiagą galima įkelti bet kuriuo metu: įmonės vidinį techninį žodyną, sektoriaus terminijos registrą ar naujausius pedantiškus VLKK nutarimus. Agento nereikia grąžinti sistemų kūrėjams, kad šie jį pakartotinai mokytų. Jis įsisavina nurodytą terminologiją ir kito seanso metu ją taiko.
Praktinis rezultatas – mokymosi kreivė, nukreipta tinkama linkme. Per pirmąjį seansą agentas pateikia kompetentingą rezultatą, dėl kurio vadovui vis dar tenka sumokėti nedidelį rankinio darbo mokestį korektūros pavidalu. Iki dešimtojo seanso šis mokestis sumažėja iki nulio. Agentas jau bus įsisavinęs jūsų terminologiją, pageidaujamas formuluotes, būdą, kuriuo jūsų įmonė struktūruoja pasiūlymą, procedūrą ar valdybos ataskaitą. Jis pradeda numatyti sprendimus, kuriems anksčiau reikėjo rankinio taisymo.
Tai struktūrinis konteksto kaupimas – tas pats principas, dėl kurio žmogus vertėjas tobulėja po metų darbo su tuo pačiu klientu. Skirtumas tas, kad DI agentas neišeina atostogų, nepraranda institucinių žinių, kai kas nors išeina iš darbo, ir jam nereikia trijų mėnesių įsivažiuoti, kai ant stalo atsiranda naujo tipo dokumentas.
Pritaikymo sluoksnis
„AI-DI lingvistas“ buvo sukurtas vienos įmonės operacijoms. Tačiau jo architektūra – specializuoti įgūdžiai, referencinės bibliotekos, daugiapakopiai kokybės vartai, žmogaus kontrolės taškai, savimokos grįžtamojo ryšio ciklas – visa tai nėra skirta vien kalbai. Tai – architektūrinis modelis.
Pažvelkite, iš ko iš tikrųjų susideda agentas. Specifinės srities informacinių failų rinkinys, koduojantis ekspertines žinias. Struktūrizuota procesų grandinė, skaidanti sudėtingą užduotį į atskirus, patikrinamus žingsnius. Grįžtamojo ryšio mechanizmas, laikui bėgant kaupiantis institucinį kontekstą. Ir jungčių sluoksnis, integruojamas į sistemas, kurias verslas jau naudoja, – el. paštą, kalendorių, dokumentų saugyklą, CRM.
Niekas iš to nėra būdinga tik lietuvių kalbos gramatikai.

Teisinės atitikties agentas vietoj linksniavimo lentelių įkeltų reguliavimo šaltinius. Jo pirmasis etapas iš sutarties teksto išskirtų prievoles. Antrasis – tas prievoles kryžmiškai sutikrintų su esama įmonės atitikties sistema. Trečiasis – rezultatą suformuotų pagal teisės komandos peržiūros šabloną. Ta pati trijų etapų architektūra. Kiti informaciniai failai. Kita sritis. Tas pats inžinerinis principas.
Pardavimų operacijų agentas prisijungtų prie CRM ir kalendoriaus. Jis įkeltų įmonės kainodaros sistemą, konkurencinės pozicijos pastabas ir klientų istoriją. Prieš skambutį jis parengtų informacinę suvestinę – ne bendrinę santrauką, automatiškai surinktą iš „LinkedIn“, o struktūrizuotą analizę, paremtą pačios įmonės duomenimis: anksčiau siųstus pasiūlymus, laukiančius tolesnius žingsnius, sutarčių atnaujinimo datas, konkrečias praėjusiame susitikime iškeltas problemas.
Vidinės dokumentacijos agentas įsisavintų esamas įmonės procedūras – tas, kurios šiuo metu gyvena kažkieno galvoje arba „Word“ faile, paskutinį kartą atnaujintame 2019 metais, – ir parengtų struktūrizuotus, nuoseklius veiklos vadovus, kuriuos nauji darbuotojai galėtų realiai naudoti nuo pirmos darbo dienos.
Esmė ne ta, kad DI gali daug ką nuveikti. Tai visi žino. Esmė ta, kad bendros paskirties modelis, daug užduočių atliekantis vidutiniškai, yra daug mažiau vertingas nei tiksliai suprojektuotas agentas, galintis profesionaliu lygiu įvykdyti jam pavestą užduotį. „AI-DI lingvistas“ nesistengia būti teisininku ar pardavimų analitiku. Jo specializacija – lietuviška verslo kalba, ir šioje srityje jis dirba C2 lygiu. Teisės agentas neturėtų versti dokumentų. Jis veiktų atitikties srityje – ir tuo lygiu, kurio tikisi jūsų teisės patarėjas.
Viena architektūra. Neribotos konfigūracijų galimybės. Kiekviena pritaikyta specifinei verslo tikrovei.
Ką „AI-DI lingvistas“ atlieka (ir ko neatlieka)
Šiuo metu „AI-DI lingvistas“ veikia su apibrėžtu verslo dokumentų tipų rinkiniu:
- Formali korespondencija – el. laiškai, raštai, tarnybiniai pranešimai
- Komerciniai pasiūlymai ir kainų sąmatos
- Ataskaitos ir vadovybei skirtos santraukos
- Sutartys ir jų sąlygos
- Vidinės procedūros ir veiklos vadovai
- Posėdžių protokolai ir darbotvarkės
- Techninė dokumentacija ir produktų aprašymai
- Interneto svetainių ir portalų turinys (korporatyviniu registru)
Tai nėra atsitiktinės kategorijos. Jas vienija bendra savybė: visos reikalauja formalios arba pusiau formalios lietuvių kalbos, tikslios terminijos ir nuoseklaus registro. Jokios tolerancijos nenatūralioms, šabloninėms formuluotėms, dėl kurių milijono eurų komercinis pasiūlymas skamba taip, tarsi jį būtų parašęs pirmakursis. Agentas buvo specialiai sukalibruotas formaliam / verslo registrui. Jis nėra kūrybinis tekstų autorius. Jis nekuria rinkodaros šūkių, reklaminių tekstų ar prekės ženklo istorijų. Kūrybinis reklamos tekstų rašymas yra atskira disciplina, turinti kitokią kalbinę mechaniką, ir nepatenka į šios konkrečios sistemos architektūrinę aprėptį.
Agento tobulintina vieta – ne gebėjimai, o konteksto tankis. Ką tik įdiegtas „AI-DI lingvistas“ turi vienuolika informacinių failų, trijų etapų architektūrą ir procesų grandinės logiką. To pakanka C2 lygio rezultatui gauti nuo pirmojo seanso. Ko jis dar neturi – tai jūsų įmonės: jūsų vidinio žodyno, pageidaujamų dokumentų struktūrų, sektoriaus terminijos, būdo, kuriuo jūsų generalinis direktorius mėgsta formatuoti ketvirtines ataskaitas.
Šis kontekstas kaupiasi sulig kiekvienu naudojimu. Pirmasis seansas – kompetentingas. Penktasis – geras. Dešimtasis – tai momentas, nuo kurio agentas nustoja būti prižiūrimu įrankiu ir tampa kolega, kuriam deleguojate užduotis. Apie šią kreivę kalbu atvirai, nes apsimesti, kad ką tik įdiegtas agentas veikia tokiu pat lygiu kaip trijų mėnesių kontekstą sukaupęs agentas, nėra prasmės.
Klausimas – ne ar agentas yra tobulas pirmąją dieną, o ar trajektorija verta investicijos. Žmogui vertėjui prireikia šešių mėnesių, kad išmoktų naujo kliento terminologiją ir pageidavimus. „AI-DI lingvistui“ pakanka kelių savaičių, jis kainuoja nepalyginti mažiau ir niekada nepamiršta to, ką išmoko.
Lūžis
Štai kas mane labiausiai nustebino kuriant „AI-DI lingvistą“. Tikėjausi, kad trijų etapų architektūra pagerins rezultatų kokybę. Taip ir buvo. Tikėjausi, kad savimokos ciklas sumažins redagavimo laiką per pakartotinius seansus. Sumažino. Ko nesitikėjau – tai skirtumo, kurį informaciniai failai padarė jau per pirmąjį vykdymą.
Dar negavus jokio grįžtamojo ryšio, neįkėlus jokio verslo konteksto, agentui nepraleidus nė vieno seanso mokantis kliento pageidavimų – vien struktūrizuotų gramatikos žinynų, terminijos registrų ir stiliaus konvencijų buvimas pakėlė rezultatą nuo B2 iki C1+ lygio per vieną etapą. DI modelis jau mokėjo lietuvių kalbą. Jam tiesiog nebuvo jokios priežasties tiksliai pritaikyti tai, ką žino, kol nepateikiau architektūrinio atitikmens – profesionalaus stiliaus vadovo, gramatikos autoriteto ir vyresniojo redaktoriaus kontrolinio sąrašo.
Šis straipsnis būtent ir siekia perteikti šią įžvalgą.
Tikroji kliūtis – ne modelis, o struktūrizuoto konteksto – informacinės architektūros, dalykinių žinių, kokybės vartų, grįžtamojo ryšio ciklų – trūkumas tarp modelio ir verslo problemos, kurią jis turėtų spręsti.
„Claude“ prenumerata tėra krūva „Lego“ kaladėlių. Žavus „sukurk sau antrąsias smegenis“ konstruktorius. Tačiau kaladėlės netampa pastatu, kol kas nors nenubraižo brėžinio, nesuplanuoja statybos sekos ir neįrengia inžinerinių komunikacijų. „AI-DI lingvistas“ nėra produktas. Tai – inžinerinis sprendimas. Jis prasidėjo nuo kalbos tik todėl, kad aš siekiu, jog AI-DI agentai visų pirma nepriekaištingai veiktų lietuviškai (rinkoje, kurią Silicio slėnis visiškai ignoruoja).
Jūsų sprendimas prasideda nuo AI-DI
„AI-DI lingvistas“ kurtas ne vakuume, o pagal tikslų architektūrinį brėžinį.
Dar neįrašius nė vieno informacinio failo ir nesuprojektavus procesų grandinės, buvo atliktas bazinių veiklos procesų auditas. Kokie dokumentų tipai sunaudojo daugiausia žmogaus redagavimo valandų? Kur rankinio darbo mokestis kirto skaudžiausiai? Kokie buvo tikrieji DI sugeneruotos lietuvių kalbos klaidų šablonai – ne teoriniai, o tie, kurie nuolat kartojosi realiuose veiklos dokumentuose? Kurios sistemos turėjo būti sujungtos, o kurie duomenys – izoliuoti?
Atsakymai į šiuos klausimus tapo architektūriniu brėžiniu. Brėžinys tapo dirbtinio intelekto agentu.

Šis procesas, beje, turi pavadinimą. Tai DI parengties auditas – apibrėžto laiko, 4,5 val. trukmės diagnostika, kuri atvaizduoja jūsų veiklos tikrovę: procesus, kurie egzistuoja tik žmonių galvose, duomenis, rankiniu būdu perkeliamus tarp nesusietų sistemų, ir atitikties ribas, kurių peržengti negalima. Šis auditas pateikia keturis rezultatus: vadovybei skirtą suvestinę, kiekybiškai įvertinančią jūsų dabartinio rankinio darbo mokesčio finansines sąnaudas; architektūrinį brėžinį, lyginantį dabartines darbo eigas su suprojektuota ateities būsena; valdysenos ir atitikties sluoksnį, dokumentuojantį BDAR ir ES DI akto laikymąsi; ir vykdymo planą, tiksliai nurodantį, kas kuriama, kokia tvarka ir su kokiomis apsaugos priemonėmis.
AI-DI nesiūlome masinių IT infrastruktūros pertvarkų. Identifikuojame jūsų skaudžiausią veiklos kliūtį ir projektuojame fiksuotos apimties sprintą jai automatizuoti – kuriamą lygiagrečiai su jūsų esamais procesais, įjungiamą tik tada, kai naujoji sistema patikrinta ir patvirtinta. Jokių veiklos prastovų. Jokių kasdienės veiklos sutrikimų, kol sprendimas kuriamas.
„AI-DI lingvistas“ – tai, ką šis procesas sukūrė AI-DI vidaus veiklai. Auditas – tai būdas, kuriuo projektuojame analogišką sprendimą jūsų verslui. Bendrovės „Anthropic“ sprendimo „Claude Cowork“ pritaikymo galimybės praktiškai neribotos – susisiekite ir sužinokite, kaip AI-DI gali išspręsti jūsų veiklos problemas ir panaikinti rankinio darbo mokestį.

Tomas Zakšauskas
AI-DI sistemų architektas
„AI-DI“ projektuoja ir diegia „Claude Cowork“ agentus, pritaikytus Lietuvos komercinei aplinkai. Registruokitės į diagnostinę konsultaciją su Tomu ir įvertinkite, ar DI automatizavimo sprendimai gali saugiai panaikinti jūsų įmonės rankinio darbo mokestį.




